Socialiniams mokslams skirtas publikacijų rinkinys, apimantis Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros mokslininkų, bendradarbiaujančių dėstytojų ir pradedančiųjų tyrėjų, analizuojančių kultūros vadybos aktualijas, bendrus darbus.
Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją.
Straipsnių rinkinyje apžvelgiama Salantų parapijos istorija
Pirmojoje Atlaso knygoje aprašytos 133 kada nors Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje buvusių dvarų sodybos. Istoriniai duomenys apie dvarus papildyti inventorinių aprašų informacija ir iliustruoti archyvine medžiaga. Iškelta ligi šiol neskelbtų dvarų kultūrai ir istorijos tyrimams svarbių rašytinių ir ikonografinių XVI–XX a. dokumentų.
XVII–XVIII a. didikų Valavičių lėšomis pastatytas bernardinų vienuolyno ansamblis Tytuvėnuose yra vienas iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje.
Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva 1637 m. Žemaičių Kalvarijoje (tuomet vadintoje Gardais) įkurtas Kalvarijos ansamblis
Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis.
1961 m. Vilniaus dailės akademijoje buvo įkurta Dizaino katedra, tuo metu pavadinta Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra. Minint šią datą, šis numeris skiriamas dizainui, aprėpiant lietuviškus ir tarptautinius kontekstus. Jame publikuojami tekstai yra įvairių žanrų: nuo interjero, daiktų, grafinio dizaino tyrinėjimų iki dizaino choreografijos.
Tai knyga apie fotografijos galią ir jos suformuotą tinklą kasdienybėje bei mene 1969–1989 m. Lietuvoje.
Mokslinių straipsnių rinkinyje nagrinėjami įvairūs Vilniaus meninio gyvenimo aspektai, pristatomi čia sukurti reikšmingi meno kūriniai, aptariami Vilniaus įvaizdžio senojoje literatūroje ir dailėje klausimai.
Knygoje pateikiama vieno iš Žemaitijos medinės sakralinės architektūros paminklų – Geidžių bažnyčios (Mažeikių r.) statybos istorija ir architektūros raida, aptarti joje buvę ir esantys dailės paminklai
...žvilgsnis į poilsiautojų pamėgto unikalaus mūsų šalies kampelio seniausią praeitį.
Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės
Monografijoje aptariamas basųjų karmelitų dailės, architektūros ir raštijos palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Monografija apie XIX a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje dirbusį skulptorių Kazimierą Jelskį
Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą
Trijų tomų veikalo „Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė“ pirmoji knyga
Jungtinis tomas, apimantis visų Plungės dekanato bažnyčių aprašymus
Monografijoje, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose
Informacinio pobūdžio žinynas, supažindinantis su Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomais Žemaitijos dvarų meno lobiais.
Pasakojimas apie pranciškonų konvento vilniuje istoriją.
Pranciškoniškojo dvasingumo ir kultūros centrą Vilniuje – bernardinų konventą.
Baroko architektūros ir dailės ansamblis įdomus ir kaip istorijos paminklas.
Mokymo priemonė „Bažnytinė dailė ir visuomenė“ yra išplėstinė kurso programa, apibrėžianti jo struktūrą ir pagrindinius akcentus
Ši knyga – Lietuvos dailės istorikų draugijos leidinys, skirtas žinomai Lietuvos dailės tyrinėtojai Marijai Matušakaitei, švenčiančiai 85-ąjį gimtadienį, pagerbti
Kokiomis iškilmėmis į amžino atilsio vietą mirusius artimuosius išlydėdavo XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingieji? Kaip per laidotuves būdavo dekoruojamos ir puošiamos bažnyčios, katafalkai, karstai, laidojimo vietos? ...
Lietuvos tūkstantmečio programos tarptautinės parodos ,,Baltų menas“ katalogas
Ši knyga išsiskiria tuo, kad apima tikrai nemažą, 1009–2009 metais paženklintą, Lietuvos gyvenimo laikotarpį.
1629 m. Krokuvoje buvo išspausdintas garsaus dominikonų pamokslininko Fabijono
Birkowskio (1566–1636) pamokslas „Apie šventuosius atvaizdus, kaip jie turi būti gerbiami“.
Šio leidinio tikslas – apžvelgti prekių ženklų kilmę ir prigimtį, prasmės perdavimo būdus, ženklų klasifikavimo galimybes, pateikti lietuviškų prekių ženklų istorinę ir kokybinę raidą
Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė knygoje aptaria kostiumo raidą nuo senovės Egipto iki XX a. vidurio
Lietuvos ir užsienio istorikų bei dailėtyrininkų straipsniuose nagrinėjami įvairūs sakralinės dailės paveldo aspektai, pateikiamos naujos įžvalgos bei duomenys apie unikaliausius pavienius kūrinius ir jų rinkinius.
Straipsnių rinkinyje pristatomi darbai, kuriuose Lietuvos ir užsienio dailė analizuojama teoriniais, istoriniais ir paveldosaugos aspektais