Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis.
Tai knyga apie fotografijos galią ir jos suformuotą tinklą kasdienybėje bei mene 1969–1989 m. Lietuvoje.
Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija...
Monografija apie pernai mirusį vieną iš garsiausių XX a. lietuvių architektų, ilgametį VDA pedagogą, Garbės profesorių.
Pirmoji Lietuvoje išsami mokslinė studija apie skaras, jų kilmę, rūšis, audimo būdus, puošybą, pavadinimus, nešioseną
Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės
Monografijoje aptariamas basųjų karmelitų dailės, architektūros ir raštijos palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Monografija apie XIX a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje dirbusį skulptorių Kazimierą Jelskį
Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą
Trijų tomų veikalo „Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė“ pirmoji knyga
Jungtinis tomas, apimantis visų Plungės dekanato bažnyčių aprašymus
Monografijoje, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose
Šios knygos tikslas yra paliesti architektūros ir dailės tarpusavio sąveiką architektūroje, formų sintezę viename kūrinyje – pastato interjero kompozicijoje
Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija, padedanti paaiškinti XX a. antrosios pusės meno tendenciją vaizduoti paprasčiausius daiktus, vengti prasmės ar apskritai nutilti
Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai
Knygoje aptariama Tauragės krašto priešistorė ir istorija nuo XIII a. iki šių dienų
Kaip valdovai tampa Didžiaisiais? Kiek didybę lemia turima valdžia ir kiek kuriamas ar perkuriamas įvaizdis? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma didžiojo kunigaikščio Vytauto biografijoje ir atminime
Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą
Knygoje analizuojami svarbūs Lietuvos fotografijos pokyčiai, išryškėję XX a. pabaigoje.
Monografijoje tyrinėjamas poeto Vytauto Mačernio gyvenimas ir kūryba
Daugiau negu per šešis šimtmečius nuo katalikybės įvedimo Lietuvoje suręsta daug liaudiškų ir profesionalių medinių sakralinių pastatų. Daugelio jų architektūra turi išliekamąją vertę...
Monografija skirta senajai Lietuvos knygos meno kultūrai.
Knyga apie iškilų išeivijos grafiką, tapytoją A. Veščiūną (1921–1976), kurioje reprodukuojama didžioji dalis išlikusios dailininko kūrybos
Kokiomis iškilmėmis į amžino atilsio vietą mirusius artimuosius išlydėdavo XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingieji? Kaip per laidotuves būdavo dekoruojamos ir puošiamos bažnyčios, katafalkai, karstai, laidojimo vietos? ...
Šioje knygoje pirmą kartą pateikiamas nuodugnus tyrimas skirtas istoriografijoje ir lietuvių atminties kultūroje įsitvirtinusiam herojiškos Pilėnų gynybos vaizdiniui.
„Meninis veltinys. Tradicija ir dabartis“ i ir
tikėjimai, kuriuose minimas veltinys. Aptariamos tradicinio vėlimo technologijos
Lietuvoje. Kalbama apie veltinio fenomeną šiuolaikinėje kultūroje, veltinio renes
1629 m. Krokuvoje buvo išspausdintas garsaus dominikonų pamokslininko Fabijono
Birkowskio (1566–1636) pamokslas „Apie šventuosius atvaizdus, kaip jie turi būti gerbiami“.
Tel. 8 5 279 10 15 (direkcija)
PVM mokėtojo kodas LT 100003222911
AB bankas "Hansabankas"
A.s. LT35 7300 0100 0245 575