Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją.
Straipsnių rinkinyje apžvelgiama Salantų parapijos istorija
Pirmojoje Atlaso knygoje aprašytos 133 kada nors Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje buvusių dvarų sodybos. Istoriniai duomenys apie dvarus papildyti inventorinių aprašų informacija ir iliustruoti archyvine medžiaga. Iškelta ligi šiol neskelbtų dvarų kultūrai ir istorijos tyrimams svarbių rašytinių ir ikonografinių XVI–XX a. dokumentų.
XVII–XVIII a. didikų Valavičių lėšomis pastatytas bernardinų vienuolyno ansamblis Tytuvėnuose yra vienas iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje.
Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva 1637 m. Žemaičių Kalvarijoje (tuomet vadintoje Gardais) įkurtas Kalvarijos ansamblis
Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis.
Knygoje publikuojami straipsniai apie Žemalės bažnyčią ir jos meno paminklus
Knygoje pateikiama vieno iš Žemaitijos medinės sakralinės architektūros paminklų – Geidžių bažnyčios (Mažeikių r.) statybos istorija ir architektūros raida, aptarti joje buvę ir esantys dailės paminklai
Knyga skirta skulptūrinio dekoro lipdytojams ir restauratoriams – tiek pradedantiesiems, tiek ir meistrams
Pirmoji Lietuvoje išsami mokslinė studija apie skaras, jų kilmę, rūšis, audimo būdus, puošybą, pavadinimus, nešioseną
Knygoje pasakojama apie vieną gražiausių barokinių paminklų Lietuvoje – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei ilgą laiką prie jos gyvavusį Laterano kanauninkų vienuolyną
...žvilgsnis į poilsiautojų pamėgto unikalaus mūsų šalies kampelio seniausią praeitį.
Monografijoje aptariamas basųjų karmelitų dailės, architektūros ir raštijos palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Monografija apie XIX a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje dirbusį skulptorių Kazimierą Jelskį
Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą
Trijų tomų veikalo „Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė“ pirmoji knyga
Jungtinis tomas, apimantis visų Plungės dekanato bažnyčių aprašymus
Monografijoje, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose
Informacinio pobūdžio žinynas, supažindinantis su Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomais Žemaitijos dvarų meno lobiais.
Knygoje aprašomas pirmasis Lietuvoje pašto kelias, XIX a. sujungęs Sankt Peterburgą ir Varšuvą
Vadovas supažindina su kaimyninės Lenkijos šiaurinės dalies architektūros ir dailės paminklais
Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai
Knygoje aptariama Tauragės krašto priešistorė ir istorija nuo XIII a. iki šių dienų
Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą
Leidinyje istoriniu ir meniniu aspektu pristatyti Kelmės dekanate esantys 24 bažnyčių ir vienuolynų ansambliai
Daugiau negu per šešis šimtmečius nuo katalikybės įvedimo Lietuvoje suręsta daug liaudiškų ir profesionalių medinių sakralinių pastatų. Daugelio jų architektūra turi išliekamąją vertę...
Kokiomis iškilmėmis į amžino atilsio vietą mirusius artimuosius išlydėdavo XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingieji? Kaip per laidotuves būdavo dekoruojamos ir puošiamos bažnyčios, katafalkai, karstai, laidojimo vietos? ...
Šioje knygoje pirmą kartą pateikiamas nuodugnus tyrimas skirtas istoriografijoje ir lietuvių atminties kultūroje įsitvirtinusiam herojiškos Pilėnų gynybos vaizdiniui.
Lietuvos tūkstantmečio programos tarptautinės parodos ,,Baltų menas“ katalogas
Ši knyga išsiskiria tuo, kad apima tikrai nemažą, 1009–2009 metais paženklintą, Lietuvos gyvenimo laikotarpį.
Leidinyje pristatomi naujausi Lietuvos kultūros tyrinėjimai įvairiais dvarų funkcionavimo visuomenėje aspektais
Lietuvos ir užsienio istorikų bei dailėtyrininkų straipsniuose nagrinėjami įvairūs sakralinės dailės paveldo aspektai, pateikiamos naujos įžvalgos bei duomenys apie unikaliausius pavienius kūrinius ir jų rinkinius.
Teminis straipsnių rinkinys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Vilniui kaip dailės gyvenimo ir dailės edukacijos centrui