Išeivijoje kūrusio dailininko ir architekto Petro Kiaulėno (1909-1955) egodokumentinio palikimo knyga.
Išeivijoje kūrusio dailininko ir architekto Petro Kiaulėno (1909-1955) egodokumentinio palikimo knyga.
Ši knyga apie architekto profesoriaus Vytauto Jurgio Dičiaus spalvingą asmenybę. V. J. Dičiaus kūrybos kraitį sudaro Bauhauzo dvasia alsuojantieji, neofunkcionalistiniai KPI miestelio Statybos, Radiotechnikos bei Cheminės technologijos fakultetų rūmai, modernios architektūros parduotuvė „Buitis“, visuomeninis centras „Girstupis“, naujieji garsieji „Tulpės“ ir „Orbitos“ interjerai Kaune, skulptūrą primenantis restoranas „Nendrė“ Trakuose, rekreacinės architektūros etalonas Mokslų akademijos poilsio namai „Pilkasis garnys“ Palangoje, elegantiškieji Sporto rūmai Alytuje ir kt. Knygoje atspindėta įvairiapusė Vytauto Jurgio Dičiaus kūryba, pedagoginė, visuomeninė veikla.
„Šioje knygoje vyrauja amžinos, laikui nepavaldžios būties prasmės ir kūrybingos asmenybės egzistencijos temos, kurių neblėstantį aktualumą lemia nuolatinės priešingų kategorijų – gėrio ir blogio, tiesos ir melo, grožio ir bjaurasties, šlovės ir užmaršties, drąsos ir nevilties, atgimimo ir saulėlydžio ir pan. – metamorfozės.“ - prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas
Dviejų žinomų dailėtyrininkų - VDA garbės daktaro Vlado Drėmos (1910-1995) ir jo mokytojo, ilgamečio Varšuvos nacionalinio muziejas direktoriaus prof. Stanislawo Lorentzo (1899-1989) laiškai.
Minint žymiausio XX a. lietuvių dailėtyrininko Vlado Drėmos 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos dailės istorikų draugija 2010 m. surengė mokslinę konferenciją, kurios medžiaga ir tapo šios knygos pagrindu.
Petras Gintalas lietuvių dailėje ryškiausią pėdsaką įspaudė (ir toliau tebespaudžia) būtent medaliais. Petro Gintalo sukurtus medalius apytikriai būtų galima skirstyti pagal tematiką: skirti asmenims / personažams, miestams ir sau pačiam, savo asmeninei istorijai. Ir kiekvienas jų, ir visi drauge, žinoma, skirti atminčiai.
Kūrinio „Iš visur po truputį. Atsiskyrėlio gavenda“ II tomas - „Broliai bajorai“. Antroje knygos dalyje rašytojas piešia Panemunių miestelių ir dvarelių regiono socialinį portretą, daugiausiai dėmesio skirdamas bajorijai. Aprašoma provincijos bajorų kasdiena - ūkinės problemos, bylinėjimasis, laisvalaikis, religinė praktika, apranga, valgis ir kt.
Knygoje apžvelgiami Viekšnių apylinkių archeologijos, meno ir mitologijos paminklai, nagrinėjama miesto, dvaro, kalatikų ir stačiatikių parapijų, medicinos ir švietimo istorinės raidos, analizuojami miesto heraldikos pokyčiai bei iškiliausių su šiuo kraštu susijusių asmenybių veikla.
Šie akmens amžiaus tyrinėtojos R. Rimantienės prisiminimai nušviečia savitą XX amžiaus aplinką, kurioje jai teko gyventi dirbti. Knyga skirta visiems, kas domisi archeologija, kraštotyra ir apskritai XX a. kultūriniu gyvenimu
Tai neseniai mirusios garsios išeivijos dailininkės paskutinis, nebaigtas darbas, supintas iš autentiškų archyvinių dokumentų, fotografijų ir atsiminimų fragmentų
Žinomo architekto, ilgamečio VDA profesoriaus atsiminimų knyga
Menininkas aprašė paprastus ir žymius žmones, jų paveikslus nuspalvinęs ir šmaikščiais pokštais, ir dvasinio grožio šviesa
Žinomo rašytojo, literatūros tyrinėtojo ir pedagogo Rapolo Šaltenio trilogijos („Jau skleidės burės“, 1991; „Gaudeamus igitur“, 1993) trečioji knyga
Skulptorius Adomas Raudys-Samogits atsiminimų knygoje aprašo ryškiausius penkerių metų bendravimo su pasaulinio garso skulptoriumi litvaku Žaku Lipšicu (Jaques Lipchitz) epizodus