Leidinyje interpretuojama menininko Konstantino Bogdano, kadaise buvusio jaunesniuoju, vėliau viduriniu, o dabar galėtų būti ir be prierašų, kūryba. Kadangi jo darbai susiję su mūsų gyvenama ir patiriama kultūrine aplinka, tai šiek tiek ir socialinė dailės istorija, rašyta neakademiškai. Įtariant pasąmoninį, o vėliau ir labai sąmoningai konceptualizuotą Bogdano „karjeros“ neigimą, svarbiausias knygos tikslas buvo surinkti nerūpestingai prižiūrimą kūrybą. Kartais menininkas kelia sau tuos pačius klausimus kaip ir žmogus pažinties su menu pradžioje. Todėl tai galėtų būti „nuostabios draugystės pradžia“ norintiems pažinti meną.
Monografijoje aptariamos meninio tyrimo atsiradimo prielaidos, apibrėžimo problema, santykis su menu ir mokslu, metodologijos ir kintančios tyrėjų ir kūrėjų tapatybės. Analizuojami meninio tyrimo pavyzdžiai doktorantūros programose Lietuvos šiuolaikiniame mene ir įvairiuose tarpsritiniuose tyrimuose.
Antrame „Kupiškėnų enciklopedijos“ tome publikuojama daugiau tūkstančio straipsnių ir apie 2300 iliustracijų