MONOGRAFIJOS / MONOGRAPHS
10 kėdžių. Lietuvos dizaino naratyvai
10 kėdžių. Lietuvos dizaino naratyvai

Dr. Rasa Janulevičiūtė


Svarbiausia buvo tyrinėti lietuviškų kėdžių sukūrimo kontekstą – dizaino idėją, ryšį su daiktine aplinka, perteikti aurą to primiršto laikotarpio, kai formavosi ir skleidėsi profesionali lietuvių dizaino mokykla, kai net ir esant sovietmečio nepritekliui, ideologinėms kliūtims, dizaineriai nestokojo kūrybingumo, neprarado noro sukurti patogesnę ir gražesnę aplinką.

Kiekvienas skyrius skirtas vis kitam baldų kūrėjui. Pirmajame skyriuje aptariami Jono Prapuolenio, vieno garsiausių Lietuvos baldų kūrėjo, interpretavusio liaudies paveldą, sovietinio laikotarpio kūriniai – kėdės, esančios Vilniaus dailės akademijos Rektoriaus kabinete, ir kėdė filmui „Tiltas“. Antrame – nagrinėjama viena populiariausių sovietiniu laikotarpiu Tado Baginsko sukurta „Gintaro“ viešbučio kėdė ir jos variantai. Trečias knygos skyrius skirtas Brigitos Adomonienės kūrybai. Baltosios salės buvusiuose Meno darbuotojų rūmuose (dab. Lietuvos Respublikos prezidentūra) kėdės, kitų kėdžių tyrimui. Ketvirtame knygos skyriuje nagrinėjama iki šiol veikiančio 8-ojo dešimtmečio pradžioje Vilniaus senamiestyje įsikūrusio restorano „Lokys“ interjero kūrimo ir baldų dizaino istorija. Kaip pagrindinė šiame skyriuje yra aptariama Romano Jalovecko suprojektuota restorano „Lokys“ kėdė, deja, neišlikusi. Florentinos Neros Nesavienės kurtos kėdės ir kiti baldai, interjero dizaino idėjos nagrinėjamos penktame skyriuje. Šeštame skyriuje apžvelgiami keli Lygijos Marijos Kislauskaitės-Stapulionienės sukurti dizaino projektai iš itin gausaus jos kūrybinio palikimo. Jos projektuotos kėdės Vilniaus koncertų ir sporto rūmams, Vilniaus universiteto erdvėms, Ritualinių paslaugų rūmų naujam korpusui priskirtinos prestižiniams sovietinio laikotarpio projektams. Septintame skyriuje rašoma apie Eugenijaus Algimanto Gūzo sukurtą „Senojo rūsio“ kėdės dizainą. Aštuntame skyriuje pristatoma Dalios Siaurusaitienės kūryba. Aptariamos masinės gamybos kėdės, pavadintos „Nida“, ir baldai, esantys Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose. Devintame skyriuje aptariami meniniai baldai, kuriuos kartu sukūrė Jūratė ir Albertas Krajinskai. Dešimtas skyrius skirtas Šiaulių baldų gamybinio susivienijimo „Venta“ gaminių analizei. Aptariama buvusi šio gamintojo vieta sovietinio laikotarpio baldų pramonės kontekste, buvę gaminiai, bandoma nubrėžti dizaino kaitos gaires.

Aptariamuoju laikotarpiu sukurti baldų dizaino kūriniai yra svarbi Lietuvos dizaino istorijos dalis. Tačiau vis dar neaišku, ką daryti su šiuo palikimu. Juk kitaip nei vaizduojamosios dailės kūriniai, baldai susidėvi, keičiant interjerus jų lengva ranka atsisakoma. Kūrinių išsaugojimas dažniausiai priklauso tik nuo savininkų geranoriškumo. Dėl šios ir kitų priežasčių atsirado nemenkų mūsų dizaino istorijos spragų. Tikėtina, kad sparčiai nykstantis sovietinio laikotarpio Lietuvos dizaino kūrėjų palikimas ateityje bus tinkamai įvertintas, pradėtas išsamiau tyrinėti, o meninę vertę turinti kūryba – gerbiama.

 

„Knygos medžiaga be galo įdomi  nuotraukose galima atpažinti visas kėdes iš mūsų aplinkos ir tas visas gražias, keistas ir dar keistesnes iš Vilniaus viešųjų erdvių, kurios laikui bėgant ima nykti. Tai grandiozinis darbas, tačiau jei vertintume pačią knygą, paradoksas, man joje per daug dizaino: ir kraštai paspalvinti, ir apskritimai viršelyje įspausti, ir istrižainės, ir keli šriftai, ir spalva. Justi, kad tekstas dar nepraradęs savo akademinės formos, tad tikriausiai grįšiu prie jo, kai prireiks tikslios informacijos. Vis dėlto daugiausia šiame leidinyje veikia vaizdai. Matome kėdžių maketus, reprezantacines nuotraukas, taip pat ir dokumentinius vaizdus, kaip jos atrodo dabar, kai dažna jų išgyvena devalvaciją  stovi kur po obelimi nei išmesta, nei naudojama. Taigi šios nuotraukos įgyja simbolinę praeinančio laiko prasmę. Kiekvienas skyrius skirtas vis kitam baldų kūrėjui. Pradedama garsiuoju Jonu Prapuoleniu, toliau eina Tadas Baginskas, Brigita Adomonienė, Romanas Jaloveckas, Florentina Nera Nesavienė, Lygija Marija Kislauskaitė-Stapulionienė, Eugenijus Algimantas Gūzas, Dalia Siaurusaitienė, Jūratė ir Albertas Krajinskai ir kt.“ - Monika Krikšopaitytė (7 meno dienos)

 


Turinys / Content:

Leidimo metai / Release date: 2018
Apimtis / Pages: 449
Viršeliai / Covers: kieti / hardcover
ISBN 978-609-447-289-3
Kaina / Price: 21,8 €
Panašūs leidiniai

Povilas Šverebas

Monografijoje pateikiami istoriniai duomenys apie Telšių vyskupijos varpus (XV–XXI a.), aptariami žymiausi liejikai, nustatomi jų gaminiai, atskleidžiamas varpų paplitimas, skambinimo instrumentais būdai ir tradicijos

Kaina / Price: 16,35 €
© Vilniaus dailės akademijos leidykla
Dominikonų g. 15, VIlnius LT-01131
Tel. 8 5 279 10 15 (direkcija)
Įmonės kodas: 111950439
PVM mokėtojo kodas LT 100003222911
AB bankas „Swedbank“
A.s. LT35 7300 0100 0245 5757