Scenografė, kostiumų dailininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė knygoje aptaria kostiumo raidą nuo senovės Egipto iki XX a. vidurio. Pateikiama gana griežta kiekvieno istorinio laikotarpio charakteristika (estetika, idealai, skonio samprata) ir kostiumo konstrukcijos bei dalių sistema. Į kostiumo istoriją žvelgiama iš scenografijos perspektyvos, todėl keliami klausimai, kiek kostiumo istorija gali padėti teatro menui ir kaip gerai reikia ją išmanyti. Svarbiausias klausimas – ne „Koks buvo kostiumas?“, bet „Kodėl būtent toks jis buvo?“. Veikale pateikiama daug vaizdinės medžiagos – kostiumų ir audinių iliustracijų, kirpimo išklotinių. Knyga skirta visiems, besidomintiems kostiumo istorija, o ypač tiems, kurie nori dirbti teatre.
Lietuvos ir užsienio istorikų bei dailėtyrininkų straipsniuose nagrinėjami įvairūs sakralinės dailės paveldo aspektai, pateikiamos naujos įžvalgos bei duomenys apie unikaliausius pavienius kūrinius ir jų rinkinius
1629 m. Krokuvoje buvo išspausdintas garsaus dominikonų pamokslininko Fabijono
Birkowskio (1566–1636) pamokslas „Apie šventuosius atvaizdus, kaip jie turi būti gerbiami“