Prieš keletą metų pradėto leisti „Lietuvos dvarų sodybų atlaso“, kurio tikslas išsiaiškinti, užfiksuoti bei aprašyti visas buvusias ir esamas dvarų sodybas, antrasis tomas. Jis skirtas itin menkai pažįstamam ir gana savitam etnokultūrinio Mažosios Lietuvos regiono šiaurrytinės dalies kampeliui. Remiantis įvairiais šaltiniais išaiškintos XVI–XX a. pirmoje pusėje Pagėgių savivaldybės ribose buvusios 128 dvarų ar palivarkų sodybos, tiek parengta ir aprašų. Pažymėtina, kad iš šio skaičiaus iki šių dienų (ir tai fragmentiškai) išliko tik 11 sodybų.
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.
Žinomo architekto, ilgamečio VDA profesoriaus atsiminimų knyga