Kolektyvinėje monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose.
Monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ svarbiausias pateikiamo tyrimo objektas - po 1990 metų Lietuvos teatre išryškėję spartūs kaitos procesai, susiję su istorinės atminties sklaida, naujomis meninės, institucinės, nacionalinės tapatybės formomis ir santykių su tradicija dinamika.
Knygos parengimą ir išleidimą rėmė: LIETUVOS MOKSLO TARYBA
„Dizainas šalia mūsų“ – tai saujelė minčių apie dizainą, kitaip tariant, apie žmonių sukurtų kasdienių daiktų atsiradimą
Knygoje pasakojama apie XIX a. pabaigoke-XX a. pradžioje vykusią pirmųjų lietuvių iš Kupiškio apylinkių emigraciją į tolimą Pietų Amerikos valstybę - Argentiną. Knyga pasakoja kupiškėnų - Patagonijos kolonstų - šeimų istorijas, apie jų vargus, sunkumus ir laimėjimus tolimuose ir jiems netikėtai nesvetinguose kraštuose.