Savo tiriamąjame darbe nagrinėju savo tapybą bei XXI a. pirmojo dešimtmečio Lietuvos jaunųjų dailininkų kūrinius.

Formuodama savo kūrybinę raišką nuo studijų pradžių didelį dėmesį skiriu mane supančiai kultūrinei aplinkai, stebėdama savo kolegų kūrybą pažįstu savąją. Savistaba per aplinkos refleksijas man tapo pagrindine aktualybe,  kurią suvokiu kaip nepaliaujamą perkūrimo procesą, įtakojamą aplinkos „atspindžių“ kurie įgauna „iškreipto veidrodžio“ pavidalą mano paveiksluose.

Didžiausią dėmesį skiriu fotografijos įtakotai tapybai, kadangi šios medijos naudojimas tapymo procese – neatsiejama šiuolaikinių tapytojų darbo dalis. Raiškos pokyčius nagrinėju remdamasi Vakarų šalių patirtimi. Vakaruoruose pastebėtas tendencijas atseku Lietuvos, tame tarpe ir mano pačios tapybos kontekste. Ypatingą dėmesį skiriu tapatybės ir šiuolaikinės moters identiteto temoms, kurios turi įdomių paralelių su nuotraukos naudojimu tapyboje.