Vadovė prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė

Disertacijoje rekonstruojama ir analizuojama dabartinio miesto centro viešosios erdvės politinio ženklinimo istorija XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje. Darbe tiriami devynių politinių režimų įgyvendinti arba suplanuoti materialiniai ženklai (urbanistiniai miesto pertvarkymai, paminklai, ideologiškai reikšmingi pastatai ir jų genezė), simboliniai ženklai (materialinių ženklų projektų konkursai, nacionalinių ir / ar valstybinių simbolių viešas demonstravimas, toponimų ir pastatų funkcijų keitimas, proginiai tekstai) ir ritualai (masiniai renginiai bei jų apipavidalinimas). Tyrimo tikslas – išanalizuoti modernias, politine ideologija pagrįstas simbolinio ženklinimo praktikas, kurios buvo taikomos 1895–1953 m. Vilniaus miesto centro viešojoje erdvėje, ir atskleisti jų taikymo priežastis, pobūdį bei kaitą. Siekiant šio tikslo remiamasi nacionalizmo, atminties ir tapatybės teorijomis. Konkretūs Vilniaus viešosios erdvės politinio ženklinimo atvejai tiriami pasitelkiant socialinės dailėtyros metodą – aptariamas politinis, socialinis, kultūrinis bei ekonominis jų atsiradimo kontekstas, nustatoma tikslinė jų auditorija, analizuojamas užsakovo ir vykdytojo santykis. Lyginamosios analizės metodas taikomas gretinant skirtingų politinių režimų toje pačioje erdvėje – Vilniaus mieste – naudotas viešosios erdvės savinimosi strategijas. Į politinės galios simbolių raidos Vilniaus viešojoje erdvėje raidą atsigręžti paskatino šiuolaikinių Vilniaus įamžinimo ženklų problemiškumas.