Kūrybinės dalies vadovas prof. Artūras Raila
Tiriamosios dalies vadovė prof. dr. Giedrė Mickūnaitė

Meninio tyrimo „Vaizdo poreikis“ objektas –žmogaus tikėjimas ir nepasitikėjimas vaizdu. Žmogaus sukurtuose vaizduose slypintis objektyvumo neįmanomumas ir subjektyvumo tragikomiškumas atskleidžiamas išrandant ir išbandant įvairias portretavimo strategijas. Pastarosios gimsta jungiant kriminalistikoje naudojamus žmogaus veido rekonstrukcijos pagal kaukolę metodus su įvairiais vaizdo savybių tyrimais. Projekto tikslas – ekperimentiškai išnagrinėti, kaip subjektyvus vaizdas funkcionuoja objektyvumo ir moksliškumo diskurse. Tapybinių eksperimentų metu taip pat ieškoma būdų, kaip sukurti vaizdą, įtikinantį viskuo abejojantį ir humoro jausmą turintį žiūrovą.

Tyrimas atskleidžia Kristijono Donelaičio (lietuvių poeto, nepalikusio patikimų savo atvaizdų) portretinio panašumo neapibrėžtumą ir įvardija mokslinės jo veido rekonstrukcijos netikslumus. Vykdant poeto veido rekonstukcijos ekperimentus, sukuriamos trys naujos portretavimo koncepcijos: tariamai objektyvus „kraniometrinis portretavimo metodas“, objektyvumu nesidangstantis „etinis autoportretavimo metodas“ ir asmenybės unikalumą kvestionuojantis „bendrinio portretavimo metodas“. Šių koncepcijų galimybės išbandomos sukuriant Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir jo sutuoktinių portretus bei Homo Catinus portretą. Išvados išplaukia iš vaizdinės medžiagos, suskirstytos į tris tapybos darbų ir juos lydinčių artefaktų serijas: K. Donelaičio atvejis, „In“ atvejis ir Homo Catinus atvejis. Šios serijos galėtų būti pavadintos vaizdo poreikio portretais.