Vilniaus knygų mugės TOP 5!
2017-03-08

Pirma vieta. Skaidrė Urbonienė „Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX a. - XX a. I pusėje“

Monografijoje aptariama Lietuvos  XIX a. - XX a. I pusės religinė liaudies skulptūra jos autentiškame kontekste. Nagrinėjama liaudies skulptūros ikonografija ir paskirtis tradicinėje kultūroje. Atskleidžiama liaudiškojo pamaldumo ir Bažnyčios įtaka šiai liaudies dailės sričiai. Išryškinami veiksniai ir priežastys, lėmę tam tikrų ikonografinių tipų populiarumą sodybų, bendruose kaimų, pakelių, šventorių, kapinių, stebuklingų vietų paminkluose.

 

 

 

 

Antra vieta. Vytautas Kibildis „Nuo idėjos iki daikto: Dizainas. Projektavimo metodika“

Knygoje aptariama dizaino – kūrybos ir mokymo – metodika, akcentuojant idėjos, kaip projektavimo atspirties taško, svarbą dizainerio darbe. Tai pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio vadovėlis, skirtas dizaino, interjero dizaino ir architektūros specialybių studentams. Jis taip pat pravers visiems, kas domisi daiktų ir interjero projektavimu. Leidinys gausiai iliustruotas daugiausia paties autoriaus vadovautų studentų darbais.

 

 

 

 

Trečia vieta. Sudarytojas: Vytautas Michelkevičius „Meninis tyrimas: teorija ir praktika“

Šis straipsnių rinkinys yra pirmasis bandymas Lietuvos moksliniame diskurse panagrinėti meninį tyrimą tiek iš mokslininkų, tiek iš menininkų-tyrėjų pozicijų. Jau klasikine tapusi Londono Karališkojo meno koledžo (RCA) profesoriaus Christopherio Fraylingo tipologija, sukurta 1992 metais, apibrėžė meno ir tyrimo santykį taip:

  • Tyrimas apie meną (tai dažniausiai menotyrininkai ir filosofai, tyrinėjantys meną);
  • Tyrimas menui (tai dažniausiai menininkų vykdomi praktiniai tyrimai tam, kad sukurtų meno kūrinį (pvz. betono savybių tyrinėjimas);
  • Tyrimas per meną (tai menininkų tyrėjų vykdomas tyrimas atliekant praktinę kūrybą ir per ją sukuriant naujas žinias ir patirtis).

Šiame leidinyje sukomplektuoti tekstai atspindi pirmąjį ir trečiąjį santykio tipą. Pirmojoje dalyje mokslininkai atlieka tyrimą apie meninį tyrimą ir nagrinėja jį iš savo pozicijų. Antrojoje dalyje pateikiami bendradarbiavimai tarp menininkų ir mokslininkų. Trečioji dalis, kurioje yra publikuojami menininkų tekstai, yra labiausiai neįprasta moksliniame diskurse, nes visi tekstai yra parašyti meno doktorantų. Jie atskleidžia menininkų-tyrėjų tekstų įvairovę. Ketvirtojoje dalyje pateikiamą tekstą galima perskaityti tiek kaip eksperimentą su tyrimo samprata, tiek kaip kritiką meniniam ir iš dalies moksliniam tyrimui. 

 

Ketvirta vieta. Dalia Klajumienė „Vilniaus gyvenamųjų namų interjerų dekoro elementai: nuo klasicizmo iki moderno“

Remiantis archyviniais dokumentais, istoriografija, interjerus vaizduojančiais meno kūriniais ir fotografijomis, pagrindžiant taikomųjų tyrimų analize aptartos gyvenamųjų namų XVII a. pabaigos - XX a. pradžios dienų tapybos, lipdinių, sienų apmušalų, grindų dangų, koklinių krosnių ir židinių meninės ypatybės. Autorė atskleidžia priežastis, lėmusias dekoro elementų interjeruose meninės raiškos kaitą, analizuoja pamirštus ar menkai vertintus puošybos būdus, parodo įvairių detalių vietą ir reikšmę interjero dekoro visumoje ir jų tarpusavio ryšį.

 

 

 

 

Penkta vieta. Sudarytojos: Gintautė Žemaitytė, Aušra Trakšelytė, Lina Michelkevičė „Kūnas: ne laiku ir be vietos“

Šį Acta Academiae Artium Vilnensis numerį įkvėpė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto organizuota tarptautinė konferencija, vykusi 2015 m. gegužės 21–22 d. Vilniuje. Moksliniuose straipsniuose ir menininkų tekstuose aptariama kūno statuso (ne) laike ir (ne)erdvėje įvairovė, kviečiama diskutuoti apie realias ir virtualias „patirtis“, nagrinėjama, kaip keitėsi kūno vaizdavimas ir interpretavimas mene. Kokia vieta, kokiame laike buvo ir yra skiriama kūrėjo bei suvokėjo kūnui? Kiek, kur ir kada kūnas viešas ar privatus, kaip fiziškas kūnas tampa virtualiu?

 

 

 

© Vilniaus dailės akademijos leidykla
Dominikonų g. 15, VIlnius LT-01131
Tel. 8 5 279 10 15 (direkcija)
Įmonės kodas: 111950439
PVM mokėtojo kodas LT 100003222911
AB bankas „Swedbank“
A.s. LT35 7300 0100 0245 5757