Knyga kūrėjams ir jų kritikams
Lietuvoje kas kelios minutės cituojamas nežinia kada paskleistas mitas apie "tris milijonus krepšinio trenerių". Tai – absoliuti netiesa. Aš žinau daugybę žmonių, nemėgstančių, nežiūrinčių, nežaidžiančių ir neišmanančių krepšinio. Bet ši formulė – kad egzistuoja sritis, kurią išmano visa tauta – nėra neteisinga. Lietuvoje yra trys milijonai vienos srities – dizaino - ekspertų. Mūsų šalyje visi yra dizaineriai. Tiksliau – dizaino kritikai. Su jais dažniausiai susiduria tie, kuriems dizaino kūrimas yra duona kasdieninė. Bet kurio Lietuvos dizaino profesionalo kelių savaičių darbą gali sužlugdyti užsakovo uošvienės, draugo ar šiaip praeivio mesta frazė – "Ne, dizainas blogas. Šita juoda (balta, raudona ir t.t.) spalva per daug niūri (linksma, nesolidi, solidi ir t.t.)". Dizaineriui tenka ieškoti kito sprendimo, tylomis keikiant kalbius visažinius ir jų klausančius užsakovus.
Sudėtinga Lietuvos sostinės raida yra palikusi įvairių pėdsakų jos urbanistinį kūną formuojančių statinių ir viešųjų erdvių architektūroje, vienaip ar kitaip jai sąveikaujant su unikalia vietos gamtine aplinka, veikiant globaliniams procesams. Galime didžiuotis, kad Antrojo pasaulinio karo sugriovimai ir kelis dešimtmečius trukęs svetimas imperinis valdymas nepajėgė ištrinti savitų mūsų miestų architektūros bruožų, o kai kada net pavyko juos papildyti naujais.
Plakatas niekuomet nesimėgavo didesniu lietuviškosios dailės kritikų dėmesiu. Per visą pirmąją XX a. pusę iki antrosios sovietų okupacijos aptikti vos du straipsneliai, skirti specialiai plakatui. Net devinta - jame dešimtmetyje parengtose stu dijose, kuriose aptariama lietuvių XX a. dailė, plakatui dažniausiai skiriamos vos kelios pastraipos. Kalbant apie dailininkus, šalia savo pag rindinės kūrybos krypties darbų su kū rusius ir įsimenamų plakatų, jie net nepaminimi.
Senieji pastatai – tai ne vien išorinės architektūrinės formos ir konstrukcijos. Jų meninio vaizdo ir istorinės vertės visumai itin svarbios yra vidaus puošybos detalės, taip pat bylojančios apie pastato paskirtį, to laiko estetiką, statytojų ir dekoratorių išsilavinimą, užsakovų finansines galimybes. Atidžiai įsižiūrėjus į Vilniaus gyvenamujų namų XVIII a. pabaigos-XX a. pradžios sienų tapybą, popierinius sienų apmušalus, lipdinius, koklines krosnis ir dekoratyvines grindų dangas miesto
interjerų istorijai grąžinti pamiršti faktai, apdailos medžiagos ir puošybos būdai. Pasakojimo pagrindiniai veikėjai yra dekoro elementai, jų stilių ir plastikos raida, o Vilniaus miesto namai liko tik savotiški rėmai, kuriuose įvairiais rakursais visa tai sukomponuota.
Menotyrininkės Skaidrės Urbonienės monografija „Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX a.–XX a. I pusėje“ į kryžius, koplytstulpius ir stogastulpius pažvelgia atverdama plačius jų kontekstus. Kaip jiems keičiantis kito ir skulptūrų reikšmės, su knygos autore kalbėjosi IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė. Visą interviu galite rasti čia.
Čia už simbolinę 1 € kainą galite įsigyti elektroninio žurnalo „Knygų Aidai“ Nr. 3, kuriame rasite devynių knygų apžvalgas. Tarp jų ir Dalios Klajumienės monografijos „Vilniaus gyvenamųjų namų interjerų dekoro elementai: Nuo klasicizmo iki moderno“, kuriai recenziją parašė dailėtyrininkė Jolita Mulevičiūtė.
Profesoriaus Vytauto Brėdikio knyga savo turiniu, struktūra ir vyraujančiais savianalizės leitmotyvais yra kiek neįprasta. Tai individualios tiesos ieškančios asmenybės tekstas, konstruojamas pasitelkiant skirtingus regėjimo taškus ir skenuojantis svarbiausius jos intelektualinės biografijos etapus.
Dalinamės knygos Dainiaus Junevičiaus knygos „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ recenzija, publikuota Draugo šeštadienio priede. Recenziją galite rasti čia.