Informacija autoriams

AAAV redakcija tikisi, kad tais pačiais etikos principais vadovausis ir straipsnių autoriai. Sudėtingesniais atvejais, kurių sprendimo nenumato minėti kodeksai, vadovaujamasi The Committee on Publication Ethics (COPE) dokumentais.

Acta Academiae Artium Vilnensis (AAAV) publikacijų rengimo principai:

Acta Academiae Artium Vilnensis (AAAV) publikacijų rengimo principai [PDF]

Prašome atsižvelgti į mokslinėms publikacijoms keliamus reikalavimus: straipsniuose turi būti suformuluotas tyrimo klausimas/problema ir tikslas, įvardytas objektas, apžvelgti ankstesni tiriamos srities darbai, apibūdintas metodas, aptartas nagrinėjamos problemos ištirtumo laipsnis bei naujumas, pateikti ir pagrįsti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, nurodyta cituota literatūra ir šaltiniai.

Pateikiami straipsniai negali būti anksčiau publikuoti ar atiduoti publikuoti kituose leidiniuose. Kiekvieną straipsnį recenzuoja bent du anoniminiai recenzentai. Taikomas viengubai aklas recenzavimas.

Visi rankraščiai elektronine forma siunčiami atitinkamo numerio sudarytojui. Failai turi būti parengti Microsoft Office ir su juo suderinamomis programomis (*.doc, *.rtf, *.xls). Tekstai rengiami pagal lietuviškus rašmenų kodavimo standartus, kuriuos palaiko Microsoft Office 2000 ir vėlesnės versijos, šriftais Times New Roman arba
Palemonas, 12 pt dydžiu, 1,5 li intervalu.

Publikacijos apimtis 10 000 – 40 000 spaudos ženklų su tarpais (0,25 – 1 autorinis lankas); gali būti siūlomi ir ilgesni straipsniai, bet neilgesni nei 21 psl.).

Iliustracijos (nuotraukos, brėžiniai, schemos) ir lentelės pateikiamos atskirai nuo pagrindinio teksto. Aprašo, iliustracijos ir jos nuorodos tekste numeravimas turi būti identiški.
Iliustracijos turi būti aukštos rezoliucijos raiškos (nuotraukų – 300 dpi rezoliucija ir išsaugotos *.jpg arba *.tif (be suspaudimo); brėžinių, nespalvotų schemų ir kt. – 600 dpi).
Jei nuotraukos nėra straipsnio autoriaus, autoriui tenka juridinė atsakomybė dėl teisės nuotrauką(as) publikuoti. AAAV projekto vadovas gali padėti pateikti prašymą dėl saugomų eksponatų skaitmeninių vaizdų skolinimo.

Pateikiami moksliniai straipsniai turi būti parengti pagal toliau nurodytą struktūrą. Autorius(-iai) prisiima atsakomybę už tai, kad galutinis pateikiamo publikuoti rankraščio tekstas visiškai atitiktų žurnalo reikalavimus.

PUBLIKACIJOS STRUKTŪRA
1) straipsnio pavadinimas (paryškintas, mažosiomis raidėmis);
2) pilnas autoriaus vardas ir pavardė, mokslo įstaigos pavadinimas ir adresas, elektroninio pašto adresas;
3) reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 6);
4) anotacija straipsnio kalba (iki 1200 spaudos ženklų su tarpais);
5) pagrindinis tekstas (tekstas gali būti skirstomas į skyrius ir poskyrius. Pavadinimai rašomi paryškintai, mažosiomis raidėmis);
6) straipsnio įteikimo sudarytojui data;
7) literatūros sąrašas;
8) iliustracijų ir/ar lentelių sąrašas;
9) santrauka anglų arba lietuvių kalba: straipsnio pavadinimas, autoriaus vardas ir pavardė, reikšminiai žodžiai, tekstas ne trumpesnis kaip 1600 spaudos ženklų;
10) trumpa informacija apie straipsnio autorių (biografija), apie 800 spaudos ženklų.

IŠNAŠOS IR CITAVIMAS
Išnašos (literatūros, šaltinių nuorodos ir paaiškinimai) pateikiamos puslapio apačioje.
Išnašos ženklas (skaičius, žvaigždutė, raidė) tekste dedamas prieš skyrybos ženklą, pavyzdžiui, „– – –“*.
Iškeltinėje citatoje išnašos ženklas dedamas po paskutinio skyrybos ženklo. Išnašos pateikiamos puslapio apačioje, numeracija ištisinė.
Kitakalbių leidinių aprašas pateikiamas originalo kalba ir rašmenimis; nelotyniško alfabeto aprašai gali būti transliteruoti lotynišku alfabetu. Esant reikalui laužtiniuose skliaustuose galima pateikti pavadinimo ar kitų duomenų vertimą į lietuvių kalbą.
Bibliografiškai aprašant leidinius remiamasi antraštiniu puslapiu, o ne viršeliu ar metrika. Rengiant išnašas ir bibliografinius aprašus, reikia stengtis pateikti pilnus knygų, leidinių, straipsnių etc. aprašus, ypač tų, kuriuos galima patikrinti.

Citatos publikacijoje pateikiamos kabutėse. Juodinimas, retinimas, pabraukimas paprastai nenaudojamas citatoms išskirti, nebent ypatingais atvejais.
Kai citata sakinyje pateikiama kabutėse, citatos pabaigoje skyrybos ženklas (kablelis, taškas etc.) rašomas už kabučių, pavyzdžiui, A a a „b b b“.
Kai sakinys prasideda ir baigiasi citata, skyrybos ženklas rašomas prieš paskutines kabutes (skyrybos ženklas priklauso cituojamam sakiniui), pavyzdžiui, „A a a, a a a.“
Kai citata pateikiama ne nuo pradžios, ji pradedama rašyti mažąja raide; pradžioje daugtaškis nerašomas, pavyzdžiui, A a a „b b b“.
Kai citatos pabaigoje neužrašoma jos pabaiga, daugtaškis rašomas laužtiniuose skliaustuose, pavyzdžiui, A a a, „b b b [...]“.
Kai citata yra didesnės apimties negu kelios eilutės, ji iškeliama iš teksto eilutės ribų.
Iškeltinės citatos pateikiamos be kabučių, jos atskiriamos tarpu tarp eilučių, atitraukiamos nuo kairiosios paraštės, pateikiamos 10 pt dydžiu.
Kiekviena autorinė korekcija citatoje žymima laužtiniais skliaustais, pavyzdžiui, „A a a, [...] b b b“, c c c.
Jeigu yra keli cituojamo šaltinio leidimai, pasirenkamas arba paskutinis mokslinis leidimas, arba autentiškiausia redakcija, arba šiuo metu labiausiai prieinamas leidimas.

BIBLIOGRAFIJOS NUORODOS TEKSTE (paaiškinimai ir pavyzdžiai) [PDF]

PAVADINIMAI, ASMENVARDŽIAI, METAI, KT.
Kūrinių pavadinimų rašymas visoje publikacijoje turi būti suvienodintas. Dailės kūrinių pavadinimai, taip pat parodų pavadinimai rašomi kursyvu; menininkų grupių pavadinimai – kabutėse.
Kai nelietuvių autorių kūrinių pavadinimai (taip pat užsienio parodų pavadinimai) paminimi pirmą kartą, tada rekomenduojama skliausteliuose nurodyti pavadinimą originalo kalba. Nelietuviškų institucijų pavadinimus rekomenduojama versti į lietuvių kalbą, o skliausteliuose pateikti originalo kalba. Jei nėra galimybės išversti, pavadinimas pateikiamas originalo kalba kursyvu.

Asmenvardžiai. Visus moksliniame tekste minimus asmenvardžius būtina pateikti originalo rašybos forma ir pilnus. Nelotynišku alfabetu parašyti asmenvardžiai transkribuojami. Vadovaujamasi Lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Čia nekalbama apie nenusistovėjusias asmenvardžių formas iš senųjų raštų.
Mažosios Lietuvos veikėjų asmenvardžiai, turintys tradicines lietuviškas formas, rašomi lietuviškai; skliausteliuose galima pateikti originalią ar tuometinės vartosenos asmenvardžio formą.
Dievų, šventųjų, karalių, imperatorių, kunigaikščių, popiežių, kardinolų, arkivyskupų ir vyskupų vardai rašomi lietuviškai.
Kartais asmenų vardai dėl įsigalėjusios tradicijos rašomi ne originalia forma, o lietuviškai.
Tikslios pavardžių formos ir pilni asmenų vardai dažnai leidžia išvengti tam tikros painiavos ir vėliau įsitvirtinančių klaidų. Pirmą kartą paminėjus pilną asmenvardį, toliau rekomenduojama rašyti vien pavardę (išimtinais atvejais su inicialu). Išvardijant daugiau asmenų vienoje gretoje, jeigu kurie nors minimi pirmą kartą, tai visų minimųjų rašomi ir vardai, ir pavardės.

Vietovardžiai. Nelietuviški vietovardžiai turi būti rašomi pagal dabar nusistovėjusią tvarką – transkribuoti lietuviškai. Klaidingai ar pagal senąsias normas parašyti vietovardžiai – pagal dabartinę vartoseną. Sutrumpintos vietovardžių formos rašomos pilnos. Išimtiniais atvejais paliekama originalo rašyba, kai vietovardžio tarimas ir rašymas lietuviškoje literatūroje įvairuoja, turi seną tradiciją arba yra visiškai nežinomas, neįtrauktas į žinynus ar enciklopedijas.

Metai ir amžiai visoje publikacijoje rašomi suvienodinti: metai rašomi arabiškais skaitmenimis ir santrumpa m., pavyzdžiui, 1740 m.; laiko tarpas nuo vienų iki kitų metų rašomas pilnai, pavyzdžiui, 1709–1711 m.; kai metai pateikiami skliausteliuose, santrumpa m. nerašoma, pavyzdžiui, (1599) arba (1620–1680).
Amžiai rašomi romėniškais skaitmenimis ir santrumpa a., pavyzdžiui, XVIII a. Laiko tarpas nuo vieno amžiaus iki kito rašomas pilnai, pavyzdžiui, XIII–XVIII a.Tarp arabiškų ir romėniškų skaitmenų rašomas ilgasis brūkšnys be tarpelių.
Metai prieš mūsų erą ar mūsų eros metai žymimi – m. pr. Kr., m. po Kr.
Pilnais žodžiais metai, amžiai rašomi tada, kai to reikia sakinio aiškumui arba stilistiniais sumetimais.

Santrumpos. Publikacijoje vartojamos įvairios santrumpos ir ilgio, kiekio bei laiko matai žymimi pagal galiojančias lietuvių kalbos normas. Pirmą kartą straipsnyje (tekste, iliustracijų pavadinimuose, išnašose) paminėjus instituciją ar kitą objektą, reikalaujantį santrumpos, rašomas pilnas jo pavadinimas ir skliausteliuose nurodoma santrumpa, pavyzdžiui, Lietuvos dailės muziejus (toliau – LDM). Vėliau rašoma tik santrumpa. Reikalui esant straipsnio pabaigoje pateikiamas santrumpų sąrašas.

Keitimai ir taisymai. Citatų kupiūros žymimos laužtiniais skliaustais [...]; tokiuose pat skliaustuose rašomi publikacijos autoriaus intarpai į cituojamą tekstą; prie jų po brūkšnio pridedami autoriaus inicialai kursyvu, pavyzdžiui: [neįskaitoma vieta, – J. P.].
Lakūnos (t. y. teksto spraga, praleidimas, trūkstama vieta) kampiniais skliaustais <...>. Įvairiai išskirti (retinti, paryškinti, pabraukti) žodžiai, sakiniai publikacijoje skiriami vienu būdu – pagal poreikį arba kursyvu, arba kabutėmis. Išimtiniais atvejais taikomi kiti išskyrimo būdai. Rengiant jau kartą publikuotus tekstus, ištaisomos buvusios korektūros klaidos. Šie taisymai atskirai nenurodomi, tik aptariami rengėjo komentaruose.

Šaltinių redagavimas. Rengiant šaltinio, senesnio ar jau kartą skelbto mokslinio teksto publikaciją, rekomenduojama išlaikyti autentišką tekstų autorių kalbą ir stilių, todėl redaguoti minimaliai, keisti tik tuos dalykus, kurie šiandieniniam skaitytojui galėtų pasirodyti nepriimtini, trukdytų sekti dėstomą mintį ar prieštarautų dabartinėms kalbos normoms.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
Straipsnio pabaigoje pateikiamas literatūros sąrašas.

BIBLIOGRAFINIS APRAŠAS (paaiškinimai ir pavyzdžiai) [PDF]

ILIUSTRACIJOS IR LENTELĖS
Pateikiamos atskirai, jų sąrašas pridedamas po literatūros sąrašo. Iliustracijų ir lentelių numeracija turi atitikti sąraše pateiktą numeraciją.
Rekomenduojama pagrindiniame tekste nurodyti iliustracijos ar lentelės vietą, laužtiniuose skliaustuose pažymint jos numerį, pavyzdžiui, a a a a [1–2 il.], b b b b [3 lentelė].

Lentelės (schemos, diagramos ir kt.) numeruojamos arabiškais skaitmenimis, esant reikalui pateikiama nuoroda į šaltinį (tuomet rašoma santrumpa in:). Pavyzdžiui:

1 lentelė. 1501 m. popiežiaus Aleksandro VI dovanotos relikvijos.

2 lentelė. Iliuziškai tapytų altorių retabulų paplitimas LDK vienuolynų bažnyčiose XVIII a. – XIX a. I p., in: Dalia Klajumienė, Tapyti altoriai XVIII a. – XIX a. I p.: Nykstantys Lietuvos bažnyčių dailės paminklai (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006), 49.

Jei kartojamas šaltinis nebereikia pateikti autoriaus vardo, leidyklos ir leidimo metų. Pavyzdžiui:
3 lentelė. Iliuziškai tapytų altorių retabulų paplitimas LDK vienuolynų bažnyčiose XVIII a. – XIX a. I p., in: Klajumienė, Tapyti altoriai XVIII a. – XIX a. I p., 51.

Iliustracijos numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Iliustracijos apraše pateikiamas kūrinio autoriaus pilnas vardas ir pavardė, toliau kursyvu rašomas kūrinio pavadinimas, nurodomi sukūrimo metai, medžiaga ir (ar) technika, matmenys, pateikiama kūrinio saugojimo vieta, nurodomas kūrinį užfiksavęs fotografas, kada fotografuota ir (arba) pateikiama nuoroda į šaltinį (tuomet rašoma santrumpa in:); atskiriama kableliais. Anglų kalba pateikiamas sutrumpintas aprašas. Pavyzdžiui:
1. Mikas Šileikis, Vyro portretas, 1920, pop., anglis, 63,4 x 48, Zarasų krašto muziejus (toliau – ZKM), Vidmanto Jankausko nuotrauka, 2006.
Mikas Šileikis. Man’s Portrait, 1920, coal on paper.
2. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos paveikslas su aptaisais, XVII a. (būklė iki 2003 m. restauracijos), Vytauto Balčyčio nuotrauka, 2001.
The Virgin Mary of Samogitian Calvary in frame. 17th century (before restoration in 2003).
3. William Hogarth, Penki perukų stiliai, 1761, vario raižinys, in: Frederick Antal, Hogarth und seine Stellung in der europäischen Kunst (Dresden: Verlag der Kunst, 1966) 283.
William Hogarth, Five Styles of Wigs, 1761, copper engraving.
4. Šventoji šeima, XIX a. (?), procesijų vėliava iš Barstyčių bažnyčios, Lietuvos dailės muziejus (toliau – LDM), Antano Lukšėno nuotrauka, 2003.
The Holy Family, 19th century (?), procession flag from Barstyčiai church.
5. Bill Viola, Pasveikinimas, 1995, video ir garso instaliacija, Kira Perov nuotrauka, in: Bill Viola, ed. Marii Brewińskiej (Warszawa: Zachęta narodowa galeria sztuki, 2007) 14.
Bill Viola, The Greeting, 1995, video/sound installation.

Autorius(-iai) prisiima atsakomybę už tai, kad galutinis pateikiamo publikuoti rankraščio tekstas atitinka aukščiau nurodytus teksto rengimo reikalavimus, nepažeidžia Autorių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo nuostatų. Tai patvirtindamas autorius pasirašo „garantinį raštą“, kurį atsiunčia leidinio sudarytojas, o pasirašytą gražina sudarytojui.

Parengė Aušra Trakšelytė ir Lina Michelkevičė

Redakcijos adresas:
Vilniaus dailės akademijos leidykla
Dominikonų g. 15, Lt-01131 Vilnius, Lithuania
El. paštas: ausra.trakselyte@vda.lt