Knygoje atskleidžiama Lietuvos koklių gamintojų istorijos raida ir apibūdinama koklių ženklinimą reglamentavusi tvarka, įvardijama, kurių vietinių ir įvežtinių koklių gamintojų produkciją naudojo XIX–XX a. 7 deš. mūsų šalies gyventojai. Gauti tyrimo rezultatai pateikti dviejose viena kitą papildančiose dalyse. Pirmojoje – monografijoje analizuojama koklių gamybos istorija Lietuvoje, šiaurinėje Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte, pristatomos koklių importo į Lietuvą tendencijos bei koklių ženklinimo reglamentavimas ir kaip tai atsispindėjo išlikusioje produkcijoje. Antroji – tai vietinių ir įvežtinių koklių gamintojų ženklų žinynas.
Redaktorė Dalia Žalienė
Dizainerė Rasa Janulevičiūtė
Leidinį rėmė Lietuvos mokslo taryba
Spausdino UAB „BALTO print“
Kodėl kalnas, ant kurio stovi Telšių katedra, vadinamas Insula, išvertus iš lotynų kalbos - sala? Senajame Testamente Salomis vadinti pasaulio pakraščiai, užkampiai. Telšių vyskupija, Žemaičių žemė, vakarinis Lietuvos valstybės pakraštys - gal todėl Žemaičių žemės vyskupo katedrai pridera stovėti ant Lietuvos vasltybės pakraštį primenančios Insulos kalvos?
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.