NUO EKO-DIZAINO KULTŪROS
IKI MEDŽIAGŲ STRUKTŪROS
Dr. Inga Valentinienė

Apie autorę

Inga Valentinienė (g. 1976 m.) 2004 m. baigė interjero elementų konstravimo ir gamybos specialybės bakalauro studijas Kauno kolegijoje, kur įgijo konstrukcinių medžiagų technologo kvalifikacinį laipsnį. 2009 m. baigė grafinio dizaino specialybę Vilniaus dailės akademijoje, 2011 įgijo dailės magistro laipsnį, o 2016 ten pat apgynė meno projektą Vietinių pluoštinių medžiagų pritaikymas eko baldų dizainui ir įgijo meno srities, dizaino krypties (W200) daktaro laipsnį. Nuo 2004 m. dirba lektore, nuo 2012 m. Pramoninių technologijų ir dizaino katedros vedėja, o nuo 2018 m. Menų akademijos vadove Kauno kolegijoje. 2013 m. apdovanota „Geriausios metų dėstytojos“, o 2015 m. „Koja kojon su Alma Mater“ apdovanojimais už patentuotą išradimą „Pluoštinių augalų plaušų plokštės ir jų gavimo būdas“ Nr.LT6163, 2015-06-25.“ Dar studijuodama Vilniaus dailės akademijos magistrantūros studijose baldų projektavimui ieškojo galimybių panaudoti ekologiškas medžiagas iš mūsų krašto aplinkos. Eksperimentuodama su ekoplokšte iš linų spalių, suprojektavo pirmąją ekobaldų seriją, kuri buvo pristatyta baldų parodoje. Tuo metu, praėjusiame dešimtmetyje, natūralios medžiagos žmogaus aplinkoje buvo dar nauja ir labai aktuali tema, apie kurią dar tik pradėta kalbėti. Didelis susidomėjimas šiomis temomis skatino dizainerę eiti tolyn. Vėliau, doktorantūros studijų metu, rengdama disertaciją, I. Valentinienė nagrinėjo, kaip baldinėms medžiagoms gaminti tiktų pluoštinių linų, dilgėlių ir kanapių, trumpiau tariant, LDK pluoštas.

Šis leidinys – pirmoji autorės monografija, kurioje norėta atkreipti dizainerių dėmesį į jų atsakomybę prieš visuomenę kuriant naujus gaminius. Autorė, pamačiusi, kaip dirba užsienio kolegos, daro išvadą, kad dizainerio darbo įrankiai – ne vien galva ir kompiuteris. Dažnas užsienio dizaineris iš savo studijos grįžta iki alkūnių pajuodusiomis rankomis, nes jis įlindęs į medžiagas, pats jas ir kuria, ir tiria. I. Valentinienės nuomone, dizaineris savo pavyzdžiu, t.y. sukurtu objektu, ugdo visuomenę, todėl svarbu, kad pavyzdžiai būtų teisingi.