NUO EKO-DIZAINO KULTŪROS
IKI MEDŽIAGŲ STRUKTŪROS
Dr. Inga Valentinienė

3. Ekologiškų dizaino objektų projektavimas: KŪRIMAS

3 dalyje aprašyti metodai, taikomi ekologiškų dizaino objektų projektavimo / kūrimo etape. Sakoma, jog dizaino revoliucija prasideda nuo dizainerių sprendimų. Šiuo metu, vyksta nauja pramonės revoliucija, kurią įtakojo radikalus projektavimo posūkis. Vyksta spartus inžinerinės bei technologinės ir programinės įrangos tobulinimas, siekiant projektų skaitmenizavimo nuo anksčiausios jų stadijos. Tai susiję ir su tvaraus dizaino koncepcija, kadangi jau skaitmenizuota ne tik projektavimas ir konstrukcinių elementų gamyba, bet ir medžiagų gamyba. Tvaraus projektavimo / kūrimo etape išreiškiami nauji lūkesčiai, kuriuos dizaineriai įvardina kurdami naują pasaulį. Jame panaikinama atliekų sąvoka, o žiedinė ekonomika – skamba kaip natūralus kuriamo objekto gyvavimo kelio pavadinimas.

Dizainerio darbas tiesiogiai susijęs su sukurto objekto gamybos procesu. Kad ir labai nepatraukli šiuolaikiniam dizaineriui būtų gamybinė aplinka, išmanyti technologinius procesus ir konstrukcinių medžiagų charakteristikas būtina. Tai svarbu siekiant teisingai suprojektuoti naują produktą ir nepatirti nusivylimo jo gamybos etape. Nėra kito kelio suprojektuoti gero dizaino tvarų produktą. Pameistrystės metodo apraše apibrėžiamas svarbus dizainerio vaidmuo gamybinių įmonių procesuose. Dizainerio, kaip kvalifikuoto specialisto, laipsniškas perėjimas nuo periferinio prie visapusiško dalyvavimo technologiniuose veiksmuose, įtakoja vis naujas diskusijas, kuriose sukuriami nauji profesiniai standartai.

Dizainas veikia kaip pirmasis ketinimų signalas. Dizaineris – tai pirmoji grandis, kuri įpučia naujo objekto gyvybę ir tik nuo jo ketinimų priklauso ar objekto gyvavimo kelias bus ilgas ir prižiūrimas. Tvarių produktų gyvavimo ciklo sukūrimui daugybę idėjų pateikę Iš lopšio į lopšį (Crandle to Crandle) organizacijos įkūrėjai. Tai žiedinės ekonomikos principai, kuriems apibūdinti tinkamiausios tokios sąvokas, kaip atliekos prilygsta maistui arba gamta veikia pagal maistinių medžiagų ir metabolizmų sistemą, kurioje nėra tokio dalyko, kaip atliekos. Šiuos principus realiai palaiko dvi gyvavimo sistemos – Biologinis ciklas organinėms maistinėms medžiagoms (Biological Cycle for products for consumptio) ir Techninis ciklas antrinėms žaliavoms (techninėms maistinėms medžiagoms) (Technical Cycle for products for service). Apie tokį dizaino objekto gyvavimo ciklą aprašoma iš lopšio į lopšį metodo apraše.

Eko-dizaino misija gerinti gyvenimo kokybę, puoselėti visuomenės gerovės ir gamtos sistemas. Dėl ekologiškiems objektams keliamų aukštų reikalavimų, projektavimas vyksta atsižvelgiant į griežtus reglamentus ir standartus. Eko-dizaino gidas projektuotojui metodo apraše pateikiami rodikliai, į kuriuos privaloma atsižvelgti projektuojant tvaraus dizaino objektus. Tai – medžiagos ir konstrukciniai elementai, pritaikytas gamybos procesas, pakavimas, saugojimas ir transportavimas, naudojimo būdai ir daromas poveikis aplinkai, objektą lydintys veiksniai jį sukūrus, pagaminus, pateikus į rinką ir pasibaigus jo gyvavimo ciklui.

Dar vienas, bene labiausiai įkvepiantis ir iki galo neatskleistas tvaraus dizaino projektavimo metodas – Biomimikrija. Tai patrauklus visuomenei ir įdomus dizaineriui naujų produktų kūrimo būdas. Šio metodo šalininkai – dizaineriai įkvėpimo semiasi stebėdami bet kurias šios planetos gyvybės formas – bakterijas, grybelius, augalus ir gyvūnus. Tiriant organizmų veikimo būdus ir valdomus instrumentus, kelia nuostabą surinktų žaliavų asortimento paprastumas kuriamoms medžiagoms ir jų gamybos būdas, panaudojant tik vandenį, kūno temperatūrą bei masę. Dažnai vienų organizmų rūšių panaudotos medžiagos, perdirbamos ir pakartotinai sureguliuojamos kitų rūšių, vėl ir vėl panaudojant tik savą, vandens ir saulės energiją. Nenutrūkstama bendruomenių aplinkos priežiūra ne tik nuolat kuria, bet ir gydo bei gerina savo teritorijas. Dėl plataus ekosistemų spektro, biomimikrija praktiškai ir morališkai prisideda prie daugelio ekologinio projektavimo paradigmų, įskaitant žiedinės ekonomikos – iš lopšio į lopšį metodą.