NUO EKO-DIZAINO KULTŪROS
IKI MEDŽIAGŲ STRUKTŪROS
Dr. Inga Valentinienė

2. Idėjų paieškos etapai

Visi projektai ir dizaino sprendimai prasideda nuo idėjos. Apčiuopus atspirties tašką ir suradus įkvėpimo šaltinį, seka dizaino tyrimų parinkimas, koreliuojantis su idėjine problematika. Idėjų paieškos etapas užsibaigia, kai vaizduotės galimybių pagalba idėja suformuluojama ir pagrindžiama jos prasmė.

Pirmame idėjų paieškos etape mentalinis projektavimo proceso pradžios taško nustatymas vaidina svarbų vaidmenį idėjinėje dizaino koncepcijoje arba eksperimentiniame dizaino elementų tyrinėjime. Tai atspirtis projekto įprasminimo procese, ypač kai taikomos sąvokos dizaino objekto konstrukcijai ir medžiagiškumui. Vystant dizaino koncepciją vyksta nuolatinis iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų procesas, aprašytas pirmo etapo skyriuje. Pasirenkant projektavimo kryptį, dizaineriui reikia nuspręsti ar dizaino sprendimas išsiskirs, ar bus panašus į jau esamus. Kaip atspirties tašką jis gali rinktis jau esamų konkurencingų gaminių dizaino analizę ir iš to, kas jau sukurta, generuoti naujas idėjas. Pasirinkimas priklauso nuo pagrindinės temos idėjos, kurią formuoti padėti gali tokie veiksniai, kaip: išskirtinumo, konvergencijos ar transformacijos reiškinys, į vartotoją orientuoto, inkliuzinio ar įtraukaus dizaino koncepcija, įkvėpianti idėjų knyga arba simbolių profilis, vertės planavimo, apsisprendimo ar protų šturmo metodai.

Antrame idėjų paieškos etape svarbu atlikti dizaino tyrimus ir išsigryninti idėjinę problemą. Moksliniai tyrimai per dizainą visuomet orientuoti į praktinį pritaikomumą ir tiesioginę naudą mokslui ir visuomenei. Šie veiksniai lemia naujus procesus, užtikrinančius tolimesnį pagrindą dizainui, kaip mokslo, ne tik meno, disciplinai. Skirtingai nei mokslininkas, kuris per pažinimo perspektyvą realiai įvertina esamą pasaulį, dizaineris per stebėjimus, kuria pasaulį iš naujo. Taigi, tai yra skirtingi požiūriai, nukreipti į skirtingą turinį inovacijoms. Mokslininkas / tyrėjas generuoja naujas žinias, o dizaineris suteikia žmonėms galimybę įgyti naujos patirties kasdieniame gyvenime. Tačiau greita poreikių bei inovacijų kaita ir beribis pasirinkimas išryškina augančią įtampą tarp tyrimų ir projektavimo sąveikos. Ir čia nepaisant skirtumo tarp dizaino ir mokslo, šių laikų dizaineris priartėja prie mokslininko interesų. Projektavimą vis labiau persmelkia pažintinių procesų bei galimybių sistemingai eksperimentuoti su forma ir medžiagomis, poreikis. Dizaino tyrimų pasirinkimas betarpiškai koreliuoja su idėjine problematika. Todėl šios sritys antrojo etapo skyriuje neišskiriamos atskirais apibrėžimais, nors po bendrų paaiškinimų, dizaineriams pateikiamos rekomendacijos idėjinės problematikos paieškoms.

Dizainerio vaizduotėje vyksta nuolatinė konkurencija tarp vidinių ir išorės procesų, mentalinių parametrų, požiūrio į projektavimo procesą ir rezultatą. Tai pasirinkimo kova tarp siekiamybių ir realių įgyvendinimo galimybių. Galimų sprendimų ir prasmės paieška atliekama trečiame idėjų paieškos etape. Dizaino objektas, kaip estetikos kūrinys, išreiškiamas per prasmės ir jos suvokimo santykį. Reikia nuolat užduoti klausimą, kaip objektas atspindi prasmę savo fizine forma ir kaip prasmė pasireiškia jo savirefleksinėje funkcijoje. Šiame kontekste yra galimybė sąmoningai sutelkti dizainerio dėmesį ne tik į estetinės prasmės dimensijas, bet ir į atsakomybę visapusiškos prasmės konstravime. Jis turėtų pasiūlyti kryptį, leisdamas pagrindinei idėjai būti įsiskverbiančiai ir veiksmingai, kad ji ne tik keltų teigiamą emociją, bet ir sukurtų prasmę ideologiniame lygmenyje, nurodydama kitokį gyvenimo būdą.