NUO EKO-DIZAINO KULTŪROS
IKI MEDŽIAGŲ STRUKTŪROS
Dr. Inga Valentinienė

Įvadas

„Dizaino negali paimti į rankas. Tai nėra daiktas.

Tai procesas. Sistema. Mąstymo būdas“.

Bob Gill, Dizainas, tai antroji kalba

Ši monografija apima ekologiškų baldų projektavimo ir gamybos principų sritį, tačiau kaip metodinė priemonė, tinka ir kitų pramonės šakų dizaineriams. Joje aprašyti bei iliustruoti ekologinio dizaino objektų – baldų ir kitų interjero elementų projektavimo būdai – apibrėžtos naujos ekologiškos konstrukcinės struktūros, kuriose nėra skirtingų rūšių medžiagų, kurių perdirbimui eikvojama kuo mažiau energijos bei kurios funkcionalios, ilgaamžės ir vizualiai estetiškos.

Monografijos tikslas – sukurti ekologinio dizaino objektų (baldų) projektavimo metodus, remiantis naujais natūralių biologinės kilmės kompozitinių konstrukcinių medžiagų moksliniais atradimais. Siekiama visuomenei ir ypač dizaineriams pasiųsti eko-žinutę, jog ne sugebėjimas pakartotinai panaudoti atlikusias arba panaudotas medžiagas (angl. recycling arba Trash Design) įvardijamas Eko-dizainu, o sugebėjimas mąstant apie išteklių tausojimą, kurti ekologiškus jau pirmoje gyvavimo stadijoje gaminius iš natūralių, atsinaujinančių ir po eksploatacijos lengvai savaime suyrančių gamtoje medžiagų (angl. biological degradation).

Lietuvoje pasigendama literatūros, pateikiančios nuoseklią metodiką, nurodančią kokiais principais vadovaujantis ir kokias konstrukcines medžiagas parenkant galėtų būti projektuojami ekologiški objektai. Sunku aptikti reglamentus ar kitokias nuorodas į gaminio ekologiją lydinčius procesus, nėra ir aiškių apibrėžimų apie absoliučiai švarias konstrukcines medžiagas. Dažnai vadinami ekologiškais, dizaino objektai su tvarumu visai nesusiję arba susiję tik iš dalies. Taip yra dėl informacijos apie tvaraus produkto sąvokas trūkumo ir, žinoma, dėl kol kas per mažos ekologiškų konstrukcinių medžiagų pasiūlos.

Leidinys orientuotas baldų projektavimui, tačiau nauja eko arba tvaraus dizaino koncepcija, paremta Design Thinkig metodu, apjungia visas dizaino kryptis, socialines, technologines ir ekonomines sritis. Šios krypties dizaino, kaip atskiro reiškinio menui, tiesiog nebegali būti.

Baldai, kaip tarpinė grandis, sąveikaujanti tarp žmogaus ir informacijos, užkoduotos medžiagoje. Verslo atstovų nuomone, nėra geresnio būdo supažindinti visuomenę su nauja medžiaga, kaip panaudojant ją baldų dizainui. Džiugina faktas, kad ekologinio dizaino objektai atlieka ne tik tiesioginę praktinę buities objekto funkciją, bet ir vykdo švietėjišką misiją. Daugelis autorių, pasakodami apie savo kūrybos procesą, pamini norą perteikti idėją keistis ir gyventi kitaip kartu su sukurtais objektais. Eko-dizaino šalininkais tapo garsios baldų kompanijos ir visame pasaulyje žinomi dizaineriai. Paskutiniu metu daugelis pasaulinių tyrimų parodė, kad vartotojų, darbuotojų ir investuotojų palankumo nusipelnė tos įmonės, kurios suvokė socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę, kurdamos ekologiškus, sveikesnius bei energiją tausojančius produktus. Lygiagretus idėjų augimas skirtinguose pasaulio kampeliuose, atskleidė atsiradusią bendrinę nuojautą, kad tai, ką padarėme ne taip, galima pataisyti, o tam skirtos priemonės ir įrankiai kiekvienam sávos ir slypi jo paties aplinkoje.

Eko-dizaino metodai persipynę ir įvairiai adaptyvūs. Dėl šios priežasties monografijoje dažniausiai vartojami terminai – dizaino objektas, produktas, nekonkretizuojant kėdė ar stalas. Skaitant, kiekvienam dizaineriui tai padės įsivaizduoti pritaikomumą savo krypties projektuose.

Kaip metodas baldų dizaineriui galėtų būti pati monografijos struktūra. Ji paremta naujo produkto kūrimo modeliu: krypties lauko apibrėžimas – idėjinės problematikos tyrimas – krypties objekto kūrimas – prototipinio objekto konstravimas – projekto dokumentacijos parengimas. Eko-dizaino projektavimas apima visas šio modelio grandis, nors dažnas dizaineris nenoriai gilinasi į projektuojamam objektui keliamus reikalavimus, susijusių dokumentų aprašus, konstrukcines subtilybes ir netgi ideologinį pagrindimą.

Šis leidinys sąmoningai parengtas elektroninei (skaitmeninei) leidybai, vis labiau išsišaknijančio naujo kūrybinio mąstymo (angl. Design Thinking) ideologijos, ketvirtosios pramonės revoliucijos Industry 4.0 (liet. Pramonė 4.0) ir naujo ekonomikos raidos etapo fone. Elektroninių leidinių funkcionalumas, kaip ir nuolat kintantis pasaulis, suteikia galimybes išplėsti ir netgi per nuorodas į susijusią informaciją, atnaujinti turinį. Ši monografija, kaip metodinis leidinys, skirta naujo produkto kūrimui, todėl labai svarbu, kad dizaino specialistą, kuris projektavimo metu naudosis šiuo leidiniu, nuolat pasiektų naujausia informacija apie išleistus reglamentus, inovacijas dizaine ir nurodytose konstrukcinių medžiagų bibliotekose. Praplėtus tradicinės monografijos ribas, ji veikia kaip vartai, tarp žinių bazių ir vartotojo.