NUO EKO-DIZAINO KULTŪROS
IKI MEDŽIAGŲ STRUKTŪROS
Dr. Inga Valentinienė

3. Ekologiškų dizaino objektų projektavimas: KŪRIMAS

Pameistrystės metodas

Vienas, iš pačių veiksmingiausių metodų dar pradinėje projekto kūrimo (eskiziniame) etape – susipažinimas su objekto gamybine – technologine baze. Ši pažintis tiesiogiai veikia projektuojamo objekto konstrukciją ir galutinį vaizdą. Susipažindamas su konstrukcinių medžiagų charakteristikomis, jų apdirbimo, surinkimo bei apdailos technologijomis ir naudojamų medžiagų specifika, dizaineris turi galimybę nuolat tobulinti savo projektus. Įgavęs praktinės patirties, jis išvengia skaudžių patirčių, kai, atrodytų, puikus ir unikalus dizaino objektas taip ir lieka tik brėžiniuose ir vizualizacijose. Galutinė objekto forma tiesiogiai priklauso nuo technologinių galimybių ir gamybos kaštų. Turint neribojamus kaštus, galima įtakoti konkrečius pokyčius technologijose (pvz., pagaminti reikiamą įrankį, pasirinkti ypač brangius, unikalius ir labai tikslius apdirbimo būdus), galima netgi įsikišti į konstrukcinių medžiagų gamybos procesus, patobulinant jų charakteristikas pagal projekto poreikius. Tačiau dideli kaštai objekto įgyvendinimui ir vienetiniai įsikišimai į masinės produkcijos gamybos procesus, neturi nieko bendro su tvariu dizainu. Prisiminkime: ekologija = ekonomika.

Dizainerio įsitraukimas į realaus pasaulio veiklas (3.1 pav.), šiuo atveju, į gamybinius procesus, vertingas abiems pusėms – dizaineris įgauna vis daugiau žinių apie technologines galimybes ir, antra, dėka jo reikalavimų tos technologijos yra tobulinamos. Pažindamas technologinę bazę ir pasitelkęs kūrybinį mąstymą, dizaineris turi galimybę sukurti sprendimus įvairiais aspektais – rasti alternatyvas, įžvelgti trūkumus, įtakojančius įvairias gaminių formas ir padėti juos šalinti, o gal net palengvinti ar atpiginti technologinį procesą. Didžiausia vertė – tai dizainerio profesinis bendravimas ir bendradarbiavimas su inžinieriais bei gamybos specialistais, kai atsiranda abipusis supratimas apie kūrybinių ir gamybinių procesų darną, kai ištobulinami naujo gaminio kūrimo, realizavimo etapai konkrečiose aplinkose.

3.1 pav. Liucernos taikomųjų mokslų universiteto bakalauro „Dizainas ir menas“ studijų programos
studentė Alexandra Noth praktinio mokymo procese. Aut. Nora Wagner, Šveicarija

Dizainerio, kaip kvalifikuoto specialisto, laipsniškas perėjimas nuo periferinio prie visapusiško dalyvavimo technologiniame procese, įtakoja vis naujas diskusijas, kuriose sukuriami nauji bendravimo santykiai ir profesiniai standartai. Dizaineriai daugiau ar mažiau vykdydami šį metodą tampa kolektyvinio sprendimų priėmimo dalyviais įmonėse.

Projektavimo metodas, bendradarbiaujant su praktikos bendruomene, per konkrečias situacijas nagrinėja sudėtingą konteksto ir dizaino situacijos santykį. Iššūkis yra interpretuoti, veikti ir kartu kurti naujas galimybes.