NUO EKO-DIZAINO KULTŪROS
IKI MEDŽIAGŲ STRUKTŪROS
Dr. Inga Valentinienė

4. Ekologiškų dizaino objektų projektavimas: KONSTRAVIMAS

Biomedžiagos, kaip ekoobjektų konstravimo priemonė

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) ataskaitose ir kitose paskelbtose mokslinėse studijose^[1], nurodoma, kad didžiausią įtaką klimato sistemai daro antropogeninės kilmės medžiagos^[2]. Lyg atsiliepdami į šią žinią vis daugiau dizainerių dirba propaguodami ekologinio dizaino idėjas. Vyksta nuolatiniai pokyčiai, atliekami nauji kūrybiniai darbai. Dizaineriams ir chemijos, sintetinių polimerinių medžiagų, baldų, plokščių gamybos pramonės inžinieriams suvienijus jėgas, vykdomi aktyvūs tiriamieji darbai, atrastos naujos konstrukcinės medžiagos ir nauji technologiniai procesai ekologiškai gamybai. Atsiranda vis daugiau ekoobjektų pavyzdžių, pagamintų iš inovatyvių, savaime gamtoje yrančių, medžiagų – biopolimerų, biopluoštinių plokščių, bioplastiko. Randama vis daugiau būdų biologinės kilmės smulkinius suklijuoti natūraliomis augalinės kilmės rišančiosiomis medžiagomis.

Žmonių ūkinė veikla didina atmosferos šiluminę taršą: didėjanti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės pasaulio oro temperatūros kilimui. Atsižvelgiant į tai, vis dažniau konstrukcinių medžiagų gamybai panaudojamos vietinės biomedžiagos, statomi fabrikai šalia augalininkystės ūkių ir taip mažinami žaliavų ir pagamintų produktų transportavimo atstumai, taupomas kuras, mažinamas CO² išmetimas į atmosferą.

Pastaruoju metu organizuojamos konferencijos ir diskusijos apie ekologiškų medžiagų, tokių kaip stiklo ir anglies kompozitų gamybos procesų tobulinimą bei pritaikomumo plėtrą. Verslo atstovų nuomone, nėra geresnio būdo supažindinti visuomenę su nauja medžiaga, kaip panaudojant jas baldų dizainui. Baldai, kaip tarpinė grandis, sąveikaujanti tarp žmogaus ir informacijos, užkoduotos medžiagoje. Dėl šios priežasties dizaino parodose vis dažniau galima aptikti naujų konstrukcinių medžiagų stendus, vis daugiau pranešimų išgirsti ne tik specialybiniuose, bet ir politiniuose, ir švietėjiškuose mokslo populiarinimo renginiuose.

Džiugina faktas, kad ekologinio dizaino objektai atlieka ne tik tiesioginę praktinę buities objekto funkciją, bet ir vykdo švietėjišką misiją. Daugelis autorių, pasakodami apie savo kūrybos procesą, pamini norą perteikti idėją keistis ir gyventi kitaip kartu su sukurtais objektais.

Sakoma lengva būti kitokiu, bet sunku būti geresniu, tačiau bene visi šiame skyriuje paminėti dizaineriai už ekologinio dizaino sprendimus bei alternatyvių konstrukcinių medžiagų išradimus ir tvarumo filosofijos palaikymą yra gavę visuotinį pripažinimą ir tarptautinius apdovanojimus, tokius kaip Red Dot, Geneva Invention Award, WIPOAward, Pentaward ir kt.

Ekologinio dizaino šalininkais tapo garsios baldų kompanijos, tokios kaip Magis (naudojama skystos medienos technologija), Calligaris (taip pat naudojama skystos medienos technologija), Cartell ir Emeco (palaipsniui diegia ekologiškas technologijas). Pasaulinio garso dizaineris Philippe Starck bendradarbiauja su garsiomis kompanijomis, perteikdamas ekologinio dizaino žinias ir savo patirtį įmonėms, kuriose jau naudojamos celiuliozinės medžiagos, bet kurių konstrukcija vis dar standinama naudojant polipropileną.

Šiame skyriuje aprašomos tik iš augalinės biomasės gaminamos konstrukcinės medžiagos. Vertėtų paminėti, jog ekologų palaikymo ir paskatinimo verti dizaineriai, dirbantys ir su popieriaus biomase bei kamštienos žaliava. Taip pat vertos dėmesio perspektyvios įmonės, gaminančios ekologiškas konstrukcines medžiagas, kai naudojamas austinis tekstilinis armuojantis audinys. Pavyzdžiui, kompanijos: Studio Aparte – iš dilgėlių audinio, The Green Age Zeitgeist – iš kanapių audinio, Nicolas Malaquin, Roger Bateman – iš linų audinio.

Biomedžiagų iš augalinių pluoštų, ypatingai iš linų ir kanapių, daugėja. Lengvos ir patvarumu pasižyminčios alternatyvios medžiagos turi daug žadančią ateitį. Tai įrodo tokių projektų skatinimas Europoje. Švedijoje parengtas bioinovacijų projektas, skirtas moksliniams tyrimams su medienos bei augalų pluoštais atlikti. Šiais tyrimais siekiama išvystyti vietinę tekstilės pramonę, kuriai būtų panaudota vietinių pluoštų biomasė ir pritaikytas biologinės kilmės išvystytos tekstilės gaminių perdirbimo mechanizmas. Šiam projektui skirtas 45,4 milijonų SEK (maždaug 5 000 000 Eurų) biudžetas. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektų organizacija pirmą kartą iniciavo tokio finansavimo skyrimą, tikėdama projekto strategijos reikalingumu − patrigubinti natūralių pluoštų paklausą. Iki 2050 m. tikimasi atrasti būdus išgauti vis didesnį pluošto kiekį, plėsti pluošto turinčių augalų auginimo teritoriją bei išvystyti tvarios biologinės tekstilės gamybą^[3].

Šie pavyzdžiai skatina kuo giliau ir efektyviau tirti, atrasti ir panaudoti mus supančios aplinkos turtus. Dar prieš kelis metus nebuvo ne pusės šioje dalyje aprašytų ekoobjektų pavyzdžių. Lygiagretus idėjų augimas skirtinguose pasaulio kampeliuose, atskleidė atsiradusią bendrinę nuojautą, kad tai, ką padarėme ne taip, galima pataisyti, o tam skirtos priemonės ir įrankiai kiekvienam savos ir slypi jo paties aplinkoje.

Biomedžiagos iš linų, dilgėlių ir kanapių (LDK) pluoštų

Pluoštinių augalų plaušų plokštė^[4] – tai ekologiška medžiaga, gaminama iš LDK pluoštų – sėjamojo lino (Linum usitatissimum L.), didžiosios (pluoštinės) dilgėlės (Urtica dioica L.) ir sėjamosios kanapės (Cannabis sativa) (4.7 pav.) pluoštų ir sumedėjusių luobo dalelių mišinio šlapiuoju būdu, karštai presuojant. Plaušų plokštė: lakštinė medžiaga, kurios storis 1,5 mm ir daugiau, pagaminta iš lignoceliuliozinio pluošto. Dalelių rišimasis atsiranda formuojant plaušų kilimą dėl plaušų rišamųjų savybių^[5].

4.7 pav. LDK – linų, dilgėlių ir kanapių žaliavos (pluoštas, stiebelių dalys). Inga Valentinienė, 2014

Ši plokštė gaminama pagal medienos plaušo plokštės (MPP) gamybos technologiją šlapiuoju būdu, atitinkančią LST EN 316 2001 standarto klasifikaciją, kai plaušų drėgnumas formavimo metu didesnis kaip 20 %.

Išbandant plaušų sukibimo galimybes, pirmiausia per filtravimo popierių buvo nuvandeninta plaušų masė, neslegiant jokia papildoma jėga. Drėgna masė buvo džiovinama kaitinant po džiovinimo lempa, iki medžiaga pasiekė 5 - 6 % santykinį drėgnį.

a)  b) 

4.8 pav. LDK pluoštų bandiniai, gauti nuvandeninus ir išdžiovinus plaušų masę.
a) bandinių vaizdas iš šono, b) vaizdas iš viršaus, Inga Valentinienė, 2014

Gauti ∼ 2-3 mm (iš 10-12 mm šlapios masės sluoksnio) storio, apskritos formos (dėl filtro formos, skersmuo 9 mm), skirtingų natūralių augalų atspalvių bandiniai (4.8 pav.). Bandiniai mažo tankio (lengvi), standžios formos, lengvai lūžtantys specialiai juos laužiant, tačiau savaime nėra trapūs ir gerai išlaiko suteiktą formą. Iš gautos medžiagos gali būti gaminami šviestuvų gaubtai, dekoratyvūs interjero elementai ir panašūs, ne nešančios konstrukcijos gaminiai.

Atlikus pramoninius bandymus, slegiant papildoma jėga (karštais presais), įsitikinta, jog linų, dilgėlių ir kanapių plaušų plokštei gaminti medienos plaušo plokštės gamybos šlapiuoju būdu technologija yra tinkama. Bandymų metu aukšto slėgio karštu presu supresuota nuvandeninta pluoštinių kanapių smulkinių masė, sumaišyta su organiniais (kazeininiais) rišikliais. Gauta labai kieta, beveik neamortizuojanti konstrukcinė medžiaga. Savo pritaikomumu sulyginama su klijuotos faneros galimybėmis – suformuota ji išlaiko formą, nebūtina apdailinti nei kraštų, nei paviršių, kurie, beje, pakankamai dekoratyvūs (margi nuo smulkinių masės mišinio).

4.9 pav. Konstrukcinis elementas, pagamintas iš LDK pluošto, jį formuojant karštu vakuuminiu membraniniu presu,
prieš tai viršutinio sluoksnio dekorą išpjausčius lazeriu. Inga Valentinienė, 2015

Bandymu išanalizuotos ir konstrukcinių medžiagų relaksacines savybes bei įsitinkinta lenktų, tūrinių dizaino objektų gamybai tinkamumu. Biomasės gaminiai, formuoti tiek laboratorine įranga, tiek pramonine, išlaikė presavimo metu suteiktas formas ir karštame būvyje ir natūraliame (atvėsus, 4.9 pav.). Remiantis bandymų rezultatais galima spręsti, jog iš linų, dilgėlių ir kanapių biomasės suformuoti lenkti elementai yra tinkami naudoti tai pačiai paskirčiai, kaip ir lenkti elementai iš medienos plaušų plokštės (MPP ir MDF (angl. Medium Density Fiberboard)).

Tačiau, atliekant įvairius formavimo bei apdorojimo bandymus, paaiškėjo, jog gaminti tūrinius ekoobjektus iš augalinių pluoštų biomasės, nepridedant sintetinių polimerinių rišiklių, kol kas galimybių nerasta nei Lietuvos, nei Vokietijos, nei Italijos baldų gamybos įmonėse^[6].

4.10 pav. Konfigūruotas tūrinis dizaino objektas iš biomasės,
kol kas esantis tik gamybos galimybių prognozėse. Inga Valentinienė, 2016

Kuriant natūralius dizaino objektus iš biomedžiagų, sunku susitaikyti su mintimi apie sintetinių rišiklių panaudojimą. Konfigūruotų ekoobjektų gamybai trūksta natūralių rišančiųjų medžiagų – bioplastikų, kurie galėtų stabilizuoti formą veikiant išoriniam fiziniam ir mechaniniam poveikiui. Yra dizainerių, kuriančių biomedžiagas ir Lietuvoje (Austėja Platūkytė^[7] ir Evelina Kudabaitė^[8]), tačiau šios autorės orientuojasi į audinių skiaučių formos stabilizavimą, unikalių bio-indų gamybą ir panašius, rankomis gaminamus objektus. Tai sveikintina ir dėl savos estetikos labai patrauklu vartotojui, dėl to vertėtų ieškoti būdų pereiti prie masinės gamybos, kuri globaliai sprendžia ekologines problemas. Baldų sektoriuje tinkamą bioplastiką pritaikyti gana sunku – gaminiai turi atitikti daugybę standartais paremtų reikalavimų (plačiau žr. skyriuje 4.1. Reikalavimai ir standartai, kaip pamatas saugių baldų konstravimui), pasižymėti atsparumu atmosferos ir mechaniniam poveikiui. Dar viena kliūtis gaminti konfigūruotos formos baldinius elementus – brangios presavimo formos. Gaminius ir augalinės biomasės formuoti reikia karštais presais, specialiomis, pagal dizaino objekto brėžinius pagamintomis, metalinėmis formomis.

Įvairios forminės detalės iš pluoštinių žaliavų gaminamos automobilių pramonėje, tačiau atlikti tyrimų ir eksperimentinių bandymų šios pramonės įmonėse galimybių nebuvo, o ir pritaikomumas tokius objektus gaminti Lietuvoje kol kas būtų neįmanomas, nes nei viena įmonė tokios įrangos neturi.

Biomedžiagos iš celiuliozinių augalinių pluoštų

Tarptautinė kompanija Zelfo Technology GmbH^[9] sukūrė ir užpatentavo visą inžinerinę celiuliozinių pluoštų sistemą Celiuliozės optimizavimas tausojant išteklius (angl. Cellulose Optimization Resource Efficient (Core)), kurios dėka pati įmonė pajėgi gaminti 100 % ekologišką, perdirbamą konstrukcinę medžiagą, pavadinimu Zelfo®. Šios medžiagos gamyba subalansuota taip, kad vandens bei energijos būtų sunaudojama minimaliai.

Įmonės technologai turi ilgą darbo patirtį eksperimentuojant ir tiriant celiuliozinius pluoštus, tačiau dėl nuolat vystomos gamybos technologijos konsultuojasi su 80 metų veikiančia plaušų plokštės gamybos įmone Binos GmbH (Vokietijoje). O siekiant gaminti geriausią pasaulyje pluoštinės celiuliozės biologinius kompozitus ir biorišiklius, taikant makro, mikro ir nano inžineriją, 2010 m. Zelfo Technology GmbH susikooperavo su garsia chemijos produktų vystymo kompanija BASF SE (4.11 pav.).

4.11 pav. Atliktų eksperimentų su augalinės kilmės celiuliozinėmis medžiagomis fragmentai. Aut. Inga Valentinienė, 2018, Vokietija

Žaliavą – celiuliozinį augalinį pluoštą, kompanija deklaruoja, kaip susirišančią pačią (angl. self-binding) ir netgi iš jos gamina ir parduoda biologinį rišiklį, kaip sintetinių dervų pakaitalą – ląstelieną sausame būvyje (4.12 pav.).

4.12 pav. Ekomedžiagos. Zelfo®, Prancūzija
http://www.adream2012.eu/en/node/1375

Taikant minėtą ekonomišką ir ekologišką Core biotechnologiją, gaminamos ir lakštinės (2D), ir tūrinės (3D) konstrukcinės medžiagos. Unikalus šios celiuliozinės medžiagos panaudojimo būdas taikomas ekologiškų baldų gamybai. Jei baldo konstrukcijoje yra ir kitų, pavyzdžiui, iš natūralios medienos pagamintų elementų, Zelfo® biomedžiagą galima užpurkšti arba rankomis aplipdyti sujungimuose. Tokių baldų konstrukcijoje nenaudojama furnitūra, o perdirbant nebūtina išrūšiuoti, kadangi ir Zelfo® biomedžiaga, ir natūrali mediena yra organinės augalinės kilmės. Tai išties ir ekologiškas, ir ekonomiškas gamybos ir realizavimo būdas.

Zelfo Technology GmbH gaminių asortimentui nėra ribų – nuo konstrukcinių ir rišančių medžiagų iki muzikos instrumentų. Visų gaminamų objektų dizainas labai savitas – gitaros, būgnai, garso kolonėlės, indai, baldai – aptakių formų, glotnių, blizgių paviršių (4.13 pav.). Visi objektai kelia asociacijas su natūralia gamta. Žemės riešutai, kiaušiniai, medžių lapai, šaknys, kaulai, tai inspiruojantys pradai Zelfo® idėjų generavimui.^[10]

4.13 pav. Ekoobjektai iš Zelfo medžiagos. Zeoform, Australija
http://www.chanvre-info.ch/info/en/Zelfo-an-Ecological-Structural.html

Baldų dizainerės Elise Gabriel sukurti interjero dizaino objektai (4.14 pav.), tarsi vabzdžiai ar bestuburių būrys, laibomis ilgomis kojytėmis. Rodos formoje užfiksuotas žingsnis tuoj atgis ir nuošalin nubėgusios būtybės puls pinti voratinklių.

Sunku Elise Gabriel sukurtus objektus įsivaizduoti klasikos draperijų ir raižytų puošmenų apsuptyje. Toks objektų dizainas tiktų ryškiai pabrėžiančiam praeitį, dabartį arba ateitį, tai yra etno, moderno arba futuristinio stiliaus interjerui. Rankomis sulipdyti kojaraiščiai, prislopintos žemės spalvos, natūralios medžiagos atspindi praeities natūralią buitį ir dabarties grįžimo į natūralumą ideologiją, o formų bionika nuolat inspiruoja ateities vizijas.

4.14 pav. Zelfo® baldų fragmentai. Elise Gabriel, Prancūzija
http://www.pleasedonotenter.com/design-elise-gabriel.html

Šios įvairaus dizaino objektų plastinės konstrukcinės Zelfo® medžiagos gamybai tinka lino, džiuto, kanapių, cukrašvendrės pluoštai, perdirbta tekstilė, popieriaus atliekos. Išgaunama labai tvirta, nedaug sverianti ir lengvai formuojama medžiaga. Medžiagos tankis (0,4-1,5 g/cm³) panašus į PVC ir kamštinės medžiagos. Paviršius gali būti lygus arba tekstūruojamas, matinis arba blizgus. Dėl didelio tankio ir prigimtinių pluoštų savybių, medžiagos atsparumas ugniai atitinka standarto (BFS / s1, LST EN 13501) reikalavimus, o numačius padidintą riziką eksploatuojant, biomasė maišoma su neorganinėmis medžiagomis.

Zelfo® gaminamų medžiagų ir kitų gamintojų, rinkoje parduodamų, standartizuotų termoplastinių ir medienos medžiagų palyginimui pateikiama lentelė (4.1 lentelė):

4.1 lentelė. Medžiagų charakteristikų palyginimas^[11]

Zelfo Technology GmbH kompanija atlieka svarbią misiją kuriant tvarią aplinką ir siūlo savo gaminamas konstrukcines medžiagas statybų projektams, kurie pretenduoja į ekologiškų pastatų projektų sertifikavimą pagal LEED^[12] arba BREEAM^[13] reikalavimus. Sertifikatas išduodami projektą įvertinus pagal šias kategorijas: perdirbtų medžiagų naudojimas; sparčiai atsinaujinančių medžiagų naudojimas; vietinių (regioninių) medžiagų naudojimas; statybinių atliekų sumažinimas ir perdirbimas. O JAV įsikūrę partnerinės įmonės Zelfo® produktus pristato kaip tinkamus sertifikuoti pagal JAV vyriausybės parengtą BioPreferred programą.

Biomedžiagos iš žemės ūkio atliekų

Ekologiniai konstrukcinių medžiagų atradimai iš augalinės kilmės biomasės baldų gamybai vyksta ir trečiojo pasaulio šalyse. Profesorius Charles Job iš Nigerijos universiteto bendradarbiaudamas su Berno taikomosios dailės universitetu (Šveicarija) ir Ahmadu Bello universitetu (Nigerija) atliko mokslinius tyrimus ir išvystė smulkinių plokštės iš žemės ūkio atliekų gamybą. Mokslininkų komanda sugalvojo būdą kaip pagaminti konstrukcines medžiagas, kurios būtų, pirma, ekologiškos, antra, pigios, trečia, lengvai ir greitai gaminamos. Medžiagos tinkamos ir ekonamų statybai, ir ekobaldų gamybai (4.15 pav.).^[14]

4.15 pav. Konstrukcinės medžiagos iš ryžių, kukurūzų ir maniokų pluošt. Charles Job, Nigerija
https://www.lafargeholcim-foundation.org/projects/affordable-building-materials-from-recycled-agricultural-waste

Nigerijoje, kur gyvena 140 milijonų gyventojų ir iš jų 17 milijonų neturi pastovaus būsto, radikalūs sprendimai itin reikalingi. Buvo ieškoma pigių priemonių tiek būsto statybai, tiek ir jo įkūrimui. Tokių medžiagų gamybai mokslininkai pabandė panaudoti tai, ką įmanoma paprasčiausiai gauti – vietines žemės ūkio atliekas. Kaip tvarių statybinių medžiagų išteklių panaudojo augalinės kilmės žaliavas – ryžių, kukurūzų ir maniokų pluoštus. Pigių žaliavų panaudojimo ir tvarios plėtros vystymo projektas pavyko, kai augalinės kilmės ūkio atliekas sumaišė su natūraliais taninų^[15], išgautų iš medžio žievės, klijais (4.16 pav.).

4.16 pav. Ekobaldų konstrukciniai elementai. Charles Job. Nigerija
http://www.designindaba.com/articles/creative-work/urban-possibilities

Projektu susidomėjusi vyriausybė skatina tokių medžiagų gamybos plėtrą. Tai ir švietėjiška veikla vietinės gamybos iš vietinių žaliavų įgyvendinimui, ir galimybė tapti nepriklausomais nuo medžiagų importuotojų. Mokslininkų manymu, pridėtinė tokios produkcijos vertė ta, kad medžiagos iš vietinių žaliavų labiau atitikta vietos poreikius ir kontekstą (pritaikomumą, atsparumą klimato sąlygoms ir pan.).^[16]

Masinis prieinamų būstų poreikis paskatino jėgas sutelkti net dviejų Nigerijos universitetų mokslininkų grupes. Jie pasiūlė novatorišką strategiją, kuri spręstų ne tik technologines, bet ir ekonomines, o svarbiausiai ir socialines-kultūrines problemas.^[17]

Biomedžiagos iš kviečių, miežių, avižų ir ryžių šiaudų

Darbas su gamta vardan geresnio pasaulio (angl. Working with nature for a better world). Tai kompanijos NER Ltd (angl. Nafici Environmental Research) moto. NER – mokslininkų kompanija, įsikūrusi Anglijoje, kuri nuolat atlieka tyrimus su kviečių, miežių, avižų ir ryžių šiaudais. Užsiimti šia veikla mokslininkus paskatino kraupi statistika, jog Jungtinėje Karalystėje kasmet sudeginama arba kompostuojama apie 3 milijonai tonų šiaudų. Buvo paskaičiuota, jog perdirbant tokį žaliavos kiekį, galima paruošti biomasės popieriaus gamybai už milijoną svarų ir nepaisant to, sutaupyti šimtus tūkstančių išpjaunamų medžių.

Iš šiaudų išgaunant celiuliozę ir bandant plėsti pritaikomumą, buvo atliekama nemažai tyrimų. Dauguma bandymų pasirodė neįmanomi ir brangūs. Tačiau net 25 metus užtrukę tyrimai davė vaisių – NER mokslininkų komandai pavyko išrasti veiksmingą ir efektyvų būdą panaudoti šiaudų biomasę popieriaus pramonėje. Sprendimas atitinka aplinkosaugos reikalavimus ir pranašauja papildomas pajamas ūkininkams ir pelningos popieriaus gamybos galimybes.

2014 m. NER kompanija pagamino bandomąją partiją kartono iš nebalintos popierinės biomasės. Po metų, 2015-ais, jau išvystė baltos spalvos šiaudų biomasės popierių. Po šių sėkmingų bandymų NER kompanijos vadovai veda derybas su popieriaus pramonės įmonėmis dėl galimybės gaminti šią ekologišką produkciją masinėje gamyboje ne tik Jungtinės Karalystės rinkai, bet ir eksportui.^[18]

4.17 pav. Suformuotas gaminys iš 100 % šiaudų biomasės, NER Ltd
http://www.nafici-research.com/micro-mill-project

NER Ltd kompanija^[19] veiklą pradėjo laboratorijose tirdama plaušų struktūrą bei celiuliozės tinklų susiformavimą. Ruošiant biomasę, bandymus atliko smulkindama šiaudus mažagabaritiniuose laboratoriniuose smulkintuvuose. Užsispyrę sugebėjo apdoroti ir paruošti žaliavą taip, kad ekologiškų gaminių gamybai nebūtų panaudotas nei gramas sintetinių dervų.

Iš šios medžiagos (4.17 pav.) galima būtų gaminti vienkartinius baldus, pavyzdžiui, vaikams arba viešiems renginiams. Panaudotus baldus galima būtų perdirbti tos pačios produkcijos gamybai. Medžiagos biomasė formuojama įvairių konfigūracijų presformomis, todėl tinkama šviestuvų gaubtų, įvairių interjero dekoro elementų gamybai.

Biomedžiagos iš bulvių lupenų biomasės

Londone dirbantys dizaineriai Rowan Minkley ir Rob Nicoll naudoja bulvių lupenas, kad sukurtų ekologišką alternatyvą vienkartinėms medžiagoms, tokioms kaip medienos smulkinių plokštėms MDF ir MDP^[20].

Sukrėsti dėl vienkartinių medžiagų poveikio aplinkai ir trumpo eksploatavimo laikotarpio, Rowan Minkley ir Rob Nicoll pasiryžo sukurti medžiagą, kuri net ir išmesta tokiu pačiu būdu, neturėtų jokio neigiamo poveikio aplinkai.

4.18 pav. Medžiaga, pagaminta iš bulvių lupenų biomasės, sumaišytos su krakmolu, bambuko, medienos ir apynių pluoštu.
Rowan Minkley ir Rob Nicoll, 2018https://www.dezeen.com/2018/12/12/rowan-minkley-robert-nicoll-recycle-potato-peelings-mdf-substitute/?li_source=LI&li_medium=bottom_block_1

Pasibaigus gaminio naudojimo laikui, jį galima drąsiai išmesti, kadangi medžiaga yra biologiškai skaidoma ir, skirtingai nei MDF ar MDP plokštėse, joje nėra formaldehido ar kitų toksiškų dervų ir chemikalų.

Jungtinės Karalystės baldų sektorius šiuo metu perdirba arba sudegina 140 000 tonų MDF plokščių per metus, nes dėl gamybos ypatumų ir labai smulkios frakcijos šią plokštę sudėtinga ir neekonomiška perdirbti.

Dizaineriai mano, kad žiedinė ekonomika turėtų būti atskaitos taškas kuriant bet kokius naujus produktus ir medžiagas.

4.19 pav. Konstrukcinė medžiaga iš bulvių lupenų biomasės suformuojama spaudžiant karštu presu. Rowan Minkley ir Rob Nicoll, 2018
https://www.core77.com/posts/90254/A-Look-at-the-Upcoming-Biomaterials-On-Show-at-London-Design-Fair?utm_source=core77&utm_medium=from_title

Kadangi didelė dalis viso pagaminto maisto patenka į šiukšliadėžę, išradėjai norėjo spręsti ir maistinių atliekų švaistymo problemą. Rezultatas – tvarus medienos smulkinių plokščių pakaitalas, pagamintas iš termiškai supresuoto biokompozito. Tai tvirta lakštinė medžiaga, tinkama baldų ir statybinių elementų gamybai.

Pasibaigus gyvavimo laikotarpiui, šie produktai gali būti siunčiami į pramoninį kompostą, kur būtų biologiškai suskaidomi į trąšas ir vėl sugrąžinami į ūkį, iš kur ir buvo atkeliavę.

Kadangi autoriai bando užpatentuoti tokios gamybos procesą, konkrečių detalių apie medžiagos gamybą atskleisti negali. Tačiau jie teigia, kad formavimo ir presavimo procesai yra tie patys, kaip ir gaminant MDF plokštę. Išskyrus, žinoma, toksiškas formaldehido dervas, kurios yra pakeistos biologiškai skaidomomis rišikliais gaunamais iš atliekų.

Rowan Minkley kasmetiniame Launchpad konkurse paskelbtas Jungtinės Karalystės perspektyviausiu jaunuoju verslininku inovatyvios inžinerijos srityje. Jam įteiktas Karališkosios inžinerijos akademijos verslo centro apdovanojimas.

Biomedžiagos iš kukurūzų lapų

Išradėjas Fernando Laposse (4.20 pav.) sukūrė naują konstrukcinę medžiagą, panašią į medienos lukštą ir pavadino ją Totomoxtle. Medžiaga pagaminta iš meksikietiškų kukurūzų lapų. Šių kukurūzų, augančių Meksikoje, natūralios burbuolių spalvos – nuo tamsios purpurinės iki švelniai gelsvos, kreminės. Deja, dėl globalizacijos veiksnių gresia pavojus vietinių meksikietiškų kukurūzų veislių išnykimui. Vienintelė reali viltis išsaugoti šias unikalias rūšis būtų sužadinus vietinių gyventojų norą tęsti kukurūzų auginimo tradicijas. Fernando Laposse bendradarbiaudamas su Meksikos Pueblos valstijos Tonahuixtla bendruomene, Totomoxtle projektu padeda atkurti tradicinę žemės ūkio praktiką ir tuo pačiu sukurti naują amatą, kuris padėtų užsidirbti vargstantiems ūkininkams.

4.20 pav. Fernando Laposse sukūrė naują konstrukcinę medžiagą iš meksikietiškų kukurūzų lapų, 2019
https://www.fernandolaposse.com/projects/lufa-series

4.21 pav. Fernando Laposse nuomone, reikia išnaudoti natūralią medžiagą, kuri dažnai laikoma atliekomis, 2019
https://earthink.es/conversando-con-fernando-laposse

Meksikiečių dizaineris Fernando dirba ir Meksikoje, ir Londone. Jo nuomone, reikia išnaudoti natūralią medžiagą, kuri dažnai laikoma atliekomis, ir atlikus išsamius tyrimus, paversti ją rafinuotu dizaino kūriniu. Kaip dizaineris, Fernando yra susijęs su tvarumu, biologine įvairove, atsiribojusiomis bendruomenėmis ir maisto politika. Savo darbuose medžiagą jis visuomet susieja su jos atsiradimo vieta ir puoselėdamas tradicijas, ypatingą dėmesį atkreipia į kultūrinius ir istorinius pasakojimus.

Biomedžiagos iš pelkinių meldų augalinio pluošto

Eindhoveno Dizaino akademijos (Nyderlandai) absolventas Don Kwaning sukūrė ekologišką konstrukcinę medžiagą iš greitai augančių pelkinių meldų.

Vykdydamas projektą Medulla, Don Kwaning siekė surasti švelniųjų meldų, kaip piktžolių, augančių pelkėse, drėgnuose miškuose, grioviuose ir pievose, pritaikymo būdų, išpluoštinus juos.

Kiekvienais metais Nyderlandų valstybinėje miškininkystėje surenkama tūkstančiai kilogramų augalų, kurie vėliau fermentuojami ir paverčiami biokuru. Arba pluoštai naudojami žemės ūkyje, dažniausiai dirvožemio, kuriame yra daug smėlio, struktūrai pagerinti.

4.22 pav. Konstrukcinių medžiagų bandiniai iš pelkinių meldų pluoštų. Don Kwaning, Nyderlandai, 2018

Don Kwaning tyrimais nustatyta, kad iš šių pluoštų gali būti pagamintas popierius, gofruotas kartonas, virvės, neaustinės medžiagos ir tekstilė, o minkšta meldų šerdies dalis gali būti naudojama kaip minkštinančioji medžiaga.

4.23 pav. Pakuotės ir kėdutė, pagaminti iš pelkinių meldų pluoštų. Don Kwaning, Nyderlandai, 2018
https://www.dezeen.com/2018/11/01/don-kwaning-makes-furniture-packaging-from-wetland-weed

Lengva, bet smūgiams atspari medžiaga, suformuota iš biomasės, tinkama naudoti kaip ekologiška pakavimo medžiaga, kurią galima naudoti izoliuojančios karnos (pluošto) arba presuoto putoplasto pavidalu.

Presuojant nereikia jokių rišamųjų priedų. Formuoti galima skirtingo tankio ir storio plokštes, todėl ji, kaip lengva lakštinė medžiaga, tinkama naudoti baldų gamybai.

Biomedžiagos iš pušies spyglių

Eindhoveno Dizaino akademijos (Nyderlandai) absolventės Tamar Orjola kėdutės ir kilimai gaminami iš perdirbtų pušies spyglių miško vilnos.

Tamar Orjola biomasę išgauna smulkindama, mirkydama, garindama ir trindama pušies spyglius. Gautą masę paverčia tekstilės gaminiais, kompozitais ir popieriumi. Tokiu pačiu būdu autorė išgauna eterinius aliejus ir dažus, kuriuos taip pat gali panaudoti ir kuriamų objektų gamybos procese.

4.24 pav. Konstrukcinės medžiagos ir suolelis, pagaminti iš pušų spyglių. Tamar Orjola, Nyderlandai, 2016
https://www.dezeen.com/2016/11/07/tamara-orjola-forest-wool-pine-needle-furniture-textiles-sustainable-dutch-design-week-2016

Tamar Orjola 2016 m. Olandų dizaino savaitėje eksponavo iš pušų spyglių biomasės pagamintą suoliuką ir ovalo formos kilimą. Dizaino objektai pasižymi gražia tekstūra, susiformavusia iš spyglių, primenančių miško vilną.

Ši idėja dizainerei kilo įvertinus tai, jog milijonų nukertamų pušų spygliai lieka kirtimuose, kaip niekam nereikalinga atlieka.

Viskas prasideda tyrimais apie pamirštą augalų vertę ir technologijas. Yra daug žinių ir sąmoningumo, kuriuos mes perduodame iš kartos į kartą, tačiau kai kas buvo pamiršta dėl masinės gamybos plėtros – pasakoja Tamar Orjola. Šiuo metu dizainerė ieško partnerių, kurie galėtų toliau vystyti medžiagos savybes ir išplėsti gamybos procesą pramoniniu mastu.

Biomedžiagos iš augalinio pluošto biomasės ir žemių

Dizainerės iš Izraelio Adital Ela^[21] projektuodama TERRA kolekciją siekė sukurti realius buities objektus, kurie būtų lygiai taip pat, kaip ir žmonės – iš dulkės kilęs dulke pavirsi (angl. from dust to dust). Adital atidžiai studijavo senuosius gamybos būdus ir taikė inovatyvius metodus, numatydama absoliučiai tvarią jų baigtį. Ji mokėsi iš protėvių ir kūrė pavyzdžius anūkų kartai. Išstudijavusi Vidurio Rytuose – Persijoje, Irake ir Palestinoje paplitusias technologijas, menininkė pati vaikščiojo po laukus, rinkdama tinkamas medžiagas ir su malonumu juokaudavo, kad tik tapusi dizainere-rinkėja pažino gamtos siūlomų materijų subtilybes ir teisingą išteklių panaudojimą. Išmanydama senąsias gamybos tradicijas Adital daug konsultavosi su mokslininkais, kad sukurtų modernius metodus ekologiškų objektų kūrimui.

Didžiausiais paradoksas šioje istorijoje tame, jog Adital pačią tinkamiausią krosnelę savo kūrinių džiovinimui atrado savo senelės namuose gimtame Irake (4.25 pav.). Krosnelė taip pat suformuota iš žemių. Menininkė buvo sukrėsta supratusi, jog žinios, kurių ieškojo svetimų šalių kultūroje, visą laiką slypėjo jos pačios šeimoje. Adital apgailestauja dėl to, kad šiuolaikinė skubanti visuomenė neberanda nei laiko, nei būdų, savo palikuonims perduoti gyvybiškai svarbios patirties. Ji skatina naudotis progresavusiomis technologijomis, kuriant savo aplinką ir tuo pačiu mūsų visų ateitį. Akcentuojama kaip svarbu žinias apie tai skiepyti ateinančioms kartoms.

4.25 pav. Adital kūrybiniame procese
https://inhabitat.com/adital-elas-biodegradable-terra-stools-are-made-of-earth-and-cost-zero-energy-to-produce/adital-ela-terra-organic-biodegradable-furniture-3

Pirmąjį impulsą TERRA kolekcijos sukūrimui Adital pajuto Indijoje, pamačius rankų darbo, saulėje išdžiovintą, iš žemių pagamintą puodelį. Visai atsitiktinai Adital teko stebėti, kaip įskilęs puodelis buvo sutrypiamas ir vėl sumaišomas su žemėmis. Ją sužavėjo toks utilizavimo arba perdirbimo būdas ir uždavusi sau klausimą kaip ji galėtų panaudoti tokią technologiją?, sukūrė pirmąjį prototipą.^[22]

TERRA kolekcijos gaminiai pagaminti iš supresuoto augalinės kilmės žemės ūkio atliekų ir žemės mišinio. Tai 100 % ekologiški objektai, kuriuos iš vietinių žaliavų, galima būtų gaminti bet kur pasaulyje. Jų perdirbimas nereikalauja jokios energijos – perdirbant nėra ką rūšiuoti, tereikia sudaužyti ir iš naujo permaišyti ruošiamą biomasę (4.26 pav.), o išmesti tampa natūraliu kompostu. TERRA organiniai objektai namuose yra kaip gyvi artefaktai, unikaliai kvepiantys... žeme, todėl perteikiantys artimą gamtos jausmą.

Adital Ela sukurtus ekoobjektus galima perdirbti tiek kartų, kiek norisi. Jie susmulkinami, maišomi su vandeniu ir vėl gali būti suformuoti presformose. Aukštu slėgiu supresuota žemė turi savybę savaime išlaikyti suteiktą formą, tačiau neilgam. O maišyta su pluoštais ji įgauna atsparumo įtrūkimams, dūžiams ar kitiems mechaniniams pažeidimams. Pluoštai medžiagos struktūrą veikia ne tik kaip natūralūs celiulioziniai klijai, bet ir kaip armuojantis tinklas, išlaikantis pradines, presavimo metu įgautas, formas.

4.26 pav. Adital ekoobjektų gamybos bei perdirbimo procesai
VIDEO https://www.youtube.com/watch?v=9o1SF17j7Jw

Ši Adital sukurta interjero ekoobjektų kolekcija (4.27 pav.) atrodo labai paprasta, tačiau tuo pačiu ir absoliučiai unikali. Neskaitant panaudotų medžiagų unikalumo, pats vaizdas traukia ne tik akis, bet ir rankas. Žmogus užkoduotas intuityviai liesti tai, kas minkšta, švelnu arba šilta. Šių objektų vaizdas išties vilioja dėl panašių asociacijų: kaip šokoladinis triufelis ir molinis puodelis kavos. O moliniai objektai, kurie dėl medžiagiškumo labai primena Adital kūrinius, lyg šiol su meile lydi žmogaus buitį. Tai archainis protėvių palikimas ir... deja, ryšio ir priklausomybės nuo gamtos priminimas.

4.27 pav. Kėdutės ir šviestuvai iš augalinio pluošto biomasės ir žemių, Adital, Izraelis
https://www.designboom.com/design/terra-bio-furniture-from-earth-and-organic-waste-by-adital-ela/?utm_campaign=daily&utm_medium=e-mail&utm_source=subscribers

Ši kupolinė forma ne tik archainė, bet ir bioninė. Visos formos augalų ir gyvūnijos pasaulyje – sferinės, be stačių kampų. Formos paprastume slypi ir gerai apgalvota konstrukcinė gudrybė. Kupolas – architektų manymu, pati tobuliausia forma, o inžinierių – pati patvariausia. Tokią sferinę formą turi ir kiaušinis – nors jo lukštas plonas, jis labai tvirtas ir paukštis perėdamas jo nesutrina. Sferinę formą naudoja inžinieriai, projektuodami automobilius ar lėktuvus.

Kupolo formą primena ir eskimų iglu, ir Vidurinės Azijos klajoklių jurtas, kupolų apstu šventyklų architektūroje. Savotiško sakralumo ir emocinę vertę TERRA objektams suteikia tas faktas, jog žemė šių objektų gamybai iškasama Jeruzalės vietovėje.

Abidal Ela kūrybos misija – sukurti modelį, tinkantį vietinei gamybai iš turimų vietinių organinių žaliavų arba perdirbamų medžiagų, gaminti objektus vietiniam naudojimui, į kurių perdirbimą reiktų minimalių investicijų, o eksploatacija ir utilizavimas būtų visiškai ekologiškas.

Biomedžiagos iš kanapių, tabako ir vynuogių išspaudų

Johannes Kiniger ir Giulia Farencena Casaro šiaurės Italijos Dolomito kalnų širdyje įkūrė tvaraus dizaino įmonę High Society. Pagrindinis dizaino objektų gamybos būdas šioje įmonėje vyksta presuojant. Daugiausiai jie sukuria šviestuvų (4.28 pav.) iš augalinės kilmės pramoninių atliekų: kanapių liekanų, vynuogių išspaudų (minkštimo liekanos gaminant vyną) ir tabako auginimo metu pašalintų lapų ir stiebų. Dizaineriai aktyviai prisideda ir prie socialinių problemų sprendimo – už kiekvieną High Society parduotą lemputę gautomis lėšomis paremia kovos su priklausomybe nuo narkotikų iniciatyvas.

4.28 pav. Johannes Kiniger ir Giulia Farencena Casaro kuria šviestuvus iš augalinės kilmės pramoninių atliekų: kanapių liekanų, vynuogių išspaudų ir tabako lapų ir stiebų, Italija, 2019
http://makeme.lodzdesign.com/en/exhibition/giulia-farencena-casaro-johannes-kiniger-high-society

High Society gamina tris šviestuvų variantus: Highlight Hemp, Highlight Wine ir Highlight Tobacco. Pakabinamo šviestuvo Highlight Hemp gamybai, High Society naudoja pramoninius kanapių, auginamų be pesticidų, likučius. Šviestuvo Highlight Wine gamybai – žaliavas surenka iš vietinės ekologiškos vyno daryklos Pietų Tirolyje. Šviestuvo Highlight Tobacco gamybai – iš tabako auginimo metu nuskabytų lapų ir išmestų stiebų, surinktų iš augintojų Venecijos regione. Kiekviena unikali šviestuvo variacija gaminama presuojant formose, į biomasę įmaišant biologinių rišiklių. Gaubtai padengiami natūralia vaško danga – tai suteikia blizgesio paviršiui ir apsaugo nuo drėgmės. Minimalistinio stiliaus, elegantiškų šviestuvų pritaikomumas gana platus – jie tinkami tiek privačių, tiek ir visuomeninių interjerų erdves apšviesti.

Biomedžiagos iš kavos pupelių biomasės

Ispanijos dizaineris Raúl Lauri, kavos gerbėjas, matydamas kaip kasdien bene kiekvienas vartotojas išmeta po kelis ar net keliolika šaukštų kavos tirščių, nutarė įrodyti pasauliui, kad tai nėra šiukšlės, o tikrų tikriausia statybinė medžiaga pramoninio dizaino objektų gamybai.

Kava daugiausiai pasaulyje parduodamų prekių sąraše užima antrąją vietą. Kavos, ko gero, rastume kiekvieno namuose ar darbo vietoje. Tai objektas, prie kurio vyksta patys įdomiausi gyvenimo įvykiai, vystosi pokalbiai ir užmezgamos naujos pažintys. Tai kodėl ja nepasimėgauti dažniau? – R. Lauri.

Decafé – jau patentuota konstrukcinė medžiaga (4.29 pav.). Tai ilgo eksperimentinio proceso, kantrybės ir entuziazmo rezultatas. Pasakodamas apie pasiekimus Raúl sako: Reikia tikėti tuo, ką darai, tuomet atsiras jėgų siekti tikslo, kuris galiausiai tampa faktu^[23].

4.29 pav. Šviestuvai iš kavos tirščių. Raúl Lauri, Ispanija
https://lessbydesign.org/2014/06/27/decafe-grinding-a-halt-to-ground-coffee-waste

Raúl Lauri pavyko ne tik įgyvendinti ekologijos idėją, bet ir sukurti estetiško vaizdo interjero dizaino aksesuarus. Tai ir visiškai lakoniški – archainio varpelio formos, ir bioniniai, stilizuotą vandens gyvūną – kalmarą ar medūzą primenantys objektai. Juntamos pretenzijos į futuristinį stilių. Būtent šiam stiliui būdingos aptakios floros ir faunos figūros, be dekoro elementų, vientisos konstrukcijos objektai.

Malonus aspektas, jog nuo lemputės skleidžiamos šilumos šyla ir Decafé šviestuvo gaubtas, o šildamas skleidžia malonų kavos aromatą. Ne vienas pastebėjo, kad užuodus tam tikrą aromatą, netikėtai užplūsta prisiminimai. Vieni kvapai primena vaikystę, kiti – atostogas, treti – kadaise mylėtą žmogų... Jei šviestuvo gaubto vidus būtų padengtas metalizuota danga tam, kad gili šviestuvo konstrukcijos ertmė nesugertų, o atspindėtų ir nukreiptų šviesos srautą žemyn, šių šviestuvų dizainą galima būtų pavadinti Saldainis auksiuke.

Paradoksalu, tačiau ši Decafé medžiaga išrasta eksperimentams pritaikius tradicinius kulinarinius metodus. Šios medžiagos gamybos būdas laikomas paslaptyje, tačiau atskleidžiama, jog kavos tirščiai maišomi su natūralia rišančia medžiaga ir presuojama aukštoje temperatūroje.

Biomedžiagos iš miško atliekų biomasės

Šiukšlėse slypi geri pinigai – sako įmonės Nature's Legacy generalinis direktorius Peter Delantar. Ši įmonė viena iš pirmaujančių vidaus bei sodo baldų gamintojų. Pats įmonės vadovas savo komandą vadina tvarios baldų pramonės advokatais, diegiančiais verslo etikos praktiką, modernizuoja įrangą bei technologinius procesus šalies įmonėse. Įmonė siekia ne tik išlaikyti, bet ir padidinti jų produkcija suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą, gaminant aukštos kokybės, ekologiškus, funkcionalius ir išskirtinio dizaino produktus. Visa įmonės egzistavimo filosofija nukreipta į vartotojų socialinio ir ekologinio sąmoningumo ugdymą. Vartotojai skatinami prisidėti prie planetos išsaugojimo ir pirkti apgalvotai ir atsakingai.^[24]

2002 m. įmonės įkūrėjui P. Delantar kilo idėja inicijuoti veiklą Švarus ir Žalias (angl. Clean and Green), kurios metu buvo tvarkomas miškas. Iškilus kalnui miško atliekų, šiam verslininkui kilo dar viena idėja – surinktas šiukšles ne sudeginti, o jas perdirbti. Taip iš kankorėžių, nukritusių lapų, šakelių ir visokių kitokių miško nuolaužų pradėta gaminti ekologiška konstrukcinė medžiaga, skirta baldų gamybai (4.30 pav.).

4.30 pav. Baldų iš miško atliekų kolekcija Naturecast, Nature's Legacy. Filipinai
https://www.natureslegacy.com/naturescast-stools

Du metus įmonėje buvo atliekami įvairūs moksliniai tyrimai ir eksperimentai su žaliavomis, į kurias prieš tai niekas nekreipdavo dėmesio ir jos natūraliai supūdavo. Jei kas ir surinkdavo kaip miško šiukšles, tai išmesdavo arba sudegindavo. Bandymų keliu buvo pagaminta ne tik baldinė medžiaga, bet ir papuošalai ar kiti aprangos mados aksesuarai. Po tiriamojo etapo Naturecast prekės ženklas visuomenei pirmą kartą pristatytas Vokietijoje vykusioje namų apyvokos reikmenų parodoje Messe Frankfurt Ambiente.

P. Delantar įmonę pavadino Gamtos palikimu (angl. Nature's Legacy) ir vadovaujantis įmonės politika, projektuoja ir gamina gaminius, tik iš vietinės žaliavos, stengiantis maksimaliai išnaudoti kiekvienos pačios gamtos teikiamos medžiagos vertybes.^[25]

Naturecast gaminių dizainas gana įvairus – nuo masyvių, vienalyčių tūrinių geometrinių figūrų iki gana elegantiškų, netgi įmantrių laužytų formų konstrukcijų. Išlaikytas didžiausias ekologinio dizaino objektų privalumas – objekto konstrukcijai naudojama vienos rūšies konstrukcinė medžiaga ir jo surinkimui nenaudojama furnitūra. Dauguma Naturecast baldų atrodo gana masyviai ir ypač išrankūs pirkėjai to netoleruoja. Nors pati konstrukcinė medžiaga savo vaizdu panaši į kamštieną, dėl to masyvūs objektai neatrodo tokie sunkūs. Gamintojai sugalvojo dizaino triuką, kaip dar optiškai apgauti pirkėją – vietas, kurios dažniausiai liečiamos eksploatavimo metu padengė apdailos medžiaga, kuri sustiprina baldo paviršiaus atsparumą ir tuo pačiu sudaro lengvų plastikinių medžiagų įspūdį.

Tokios dangos – blizgios ir spalvotos patrauklios daugeliui vartotojų. Tačiau ekologinės ideologijos baldai su blizgių plastikų užuominomis, vargu ar patrauklūs Vakarų pasauliui. Naturecast kolekcija orientuota į Rytų šalis, kurių gyventojams savotiškų spalvų derinių ir medžiagų eklektika priimtina, o netradicinių formų įvairovė sveikintina.

Biomedžiagos iš artišokų ląstelienos

Škotijos Edinburgo menų kolegijos absolventas Spyros Kizis, reaguodamas į globalias ekologijos problemas bei ekonomikos žlugimą gimtoje Graikijoje, išrado naują konstrukcinę medžiagą ekologiškų produktų vystymui. Alternatyvi medžiaga pagaminta iš laukinių, natūraliai Graikijoje augančių, artišokų (angl. Artichoke Thistle) ląstelienos. Artišokai šioje šalyje gerai pažįstami ir pripažinti kaip puiki žaliava biokuro gamybai. Konstrukcijos sustiprinimui S. Kizis augalų biomasę sumaišė su organine, iš augalų aliejaus pagaminta derva ir taip išgavo tvirtą, termiškai veikiant lengvai formuojamą, kompozitinę medžiagą (4.31 pav.). Tokia kompozitinė medžiaga ne tik natūraliai gamtoje suyranti, bet ir ją perdirbant galima panaudoti arba naujų tokių pačių gaminių arba biokuro gamybai.^[26]

4.31 pav. Kėdė iš artišokų ląstelienos ir organinių dervų, Spyros Kizis. Graikija
VIDEO http://www.thesteki.com/the-art-of-the-artichair

Spyros Kizis suprojektuotos kėdės iš tolo šaukia apie ekologijos problemas. Ekologinių konstrukcijos elementų vaizdas primena daug metų propaguoto Trash dizaino kūrinius. Dabar žinome, šio dizaino objektai tapdavo dar pavojingesni, jeigu panaudotos kūrybai žaliavos smulkintos ir klijuotos į monolitą sintetinėmis dervomis. Tokios gamybos technologiją galima taikyti bet kokioms ūkio ar buities atliekoms, iš kurių susidaręs margaspalvis paveikslas Šiukšlės lede ne visuomet patrauklus akiai.

Kaip ekologinio dizaino šalininką, autorių galima kritikuoti dėl konstrukcijos ypatumų. Išgautos kėdžių sėdimųjų dalių konfigūracijos kelia abejonių dėl funkcionalumo, o tokio tipo kojų tvirtinimas, kuris savaime yra kritikuotinas – dėl ilgaamžiškumo. Tokios konstrukcijos kėdes utilizavimui reikėtų paruošti išardant jas ir išrūšiuojant skirtingos rūšies medžiagas. Tam eikvojama daug išteklių (žmogiškųjų, elektros energijos ir pan.).

Gal būt, tai pirmieji idėjos prototipai, kurių funkcionalumas ir estetinis vaizdas dar bus tobulinamas, bet galima nuspėti, išlieka didelė tikimybė, jog neįprastos konfigūracijos ir medžiagiškumo sėdimoji dalis vis tiek konkuruos su iš nepriekaištingos medžiagos nepriekaištingai pagamintomis klasikinėmis baldų kojomis.

Tik įsigilinus į šių objektų konstrukcinių medžiagų sudėtį apima džiaugsmas – pagaliau vis dažniau ima rastis taip ilgai laukta medžiaga, sugriausianti sintetinių dervų anarchiją. Nuo šios minties objekto vaizdas tampa daug malonesnis, pakvimpa šiaudais ir aliejumi...

Biomedžiagos iš jūrinių andrų biomasės

Menininkė iš Vokietijos, Caroline Pertsch, leisdama laiką paplūdimiuose su nerimu stebėdavo rudos masės kilimus, susiformavusius iš ant kranto išmetamų jūrinių andrų. Šis vaizdas nepatrauklus pajūrio poilsiautojams, todėl andrai surenkami ir išvežami į sąvartynus.

Bauginanti statistika – šios natūralios biomasės kasmet išmetama tūkstančiai tonų. Šis faktas įkvėpė C. Pertsch imtis radikalių veiksmų. Menininkė nusprendė savo pavyzdžiu įrodyti, kad tai puiki žaliava ekologinio dizaino projektams ir priversti vyriausybę permąstyti šį neekonomišką ir neekologišką sprendimą.

Caroline Pertsch daug eksperimentavo su jūrinių andrų biomase, kūrė įvairius būdus išrasti atsparią ir kasdieniam eksploatavimui tinkamą medžiagą. Galiausiai, augalų smulkinius sumaišiusi su natūraliomis dervomis, išgautomis iš augalų aliejaus, atrado galimybę formuoti interjero objektų elementus. Medžiaga lengva, stabili ir estetiška, iš pirmo žvilgsnio primenanti kamštinius gaminius. Galimi keli spalviniai medžiagos variantai. Skirtingai nuo kitos kilmės biomasių, jūrinių andrų sausuoliai yra kelių atspalvių, todėl juos galima surūšiuoti pagal spalvą. Autorė dizaino objektus sąmoningai projektuoja minimalistinio stiliaus ir tai daro tam, kad pabrėžtų natūralios konstrukcinės medžiagos unikalumą. Medžiaga išties atspari mechaniniam poveikiui ir tai C. Pertsch demonstruoja projektuodama tik 10 mm storio kėdės sėdimosios dalies elementą (4.32 pav.).

4.32 pav. Caroline Pertsch. Kėdė iš jūrinių andrų, 2015. Vokietija
http://www.interzum.com/interzum/news/Green-furniture-trend-chairs-made-from-biomaterials.php

Caroline savo kūrybinius projektus naudoja kaip pažintinę – edukacinę priemonę. Pagrindinė jos idėja buvo sukurti nors keletą interjero elementų, kurie būtų naudojami žmonių kasdienėje buityje ir savo vaizdu primintų apie galimas alternatyvas ateities projektams. Kartais ir nereikia didelių investicijų, ir brangių medžiagų, kad sukurtum kažką naudingo ir stebėtinai patrauklaus.^[27]

Caroline sukurtos medžiagos vaizdas gana malonus žmogaus akiai. Andrų spalva ir frakcija asocijuojasi su arbatžolėmis, kai daugelio panašaus tipo ekomedžiagų vaizdui būdinga nemaloni rusvai geltona sintetinių dervų spalva. Šios kėdės visi konstrukciniai elementai lakoniškų formų. Panaudota natūrali mediena kojų gamybai, tačiau jos su sėdimąją dalimi sujungiamos be jokios furnitūros – įlaidais, beje, kaip ir kojos tarpusavyje. Tokia kėdė net ir išmesta nepadarytų žalos gamtai – tos pačios augalinės kilmės visi konstrukciniai elementai natūraliu būdu, veikiant drėgmei, suirs ir taps nauja gamtos dalimi.

Biomedžiagos iš skystos medienos

Prestižinė Italijos sėdimųjų baldų gamybos bendrovė Magis bendradarbiaudama su garsiu dizaineriu Philippe Starck (4.33 pav.) bei jo dešiniąja ranka Eugenijus Quitllet sukūrė naują būdą gaminti ekologišką produkciją. Kompanija panaudojo ligniną, išgautą iš medienos plaušienos ir smulkintus bambuko, lino, kanapės, džiuto ar rotango pluoštus, kuriuose gausu celiuliozės. Šią augalinę žaliavą sumaišė su iš žuvies išgautais riebalais. Tai natūralus netoksiškas plastikas, puiki alternatyva naftos produktams.

4.33 pav. Kėdė iš “skystos medienos”. Philippe Starck, Italija
https://cremadesign.co.za/shop/zartan-raw

Kadangi ši kompozitinė medžiaga yra termoplastinė ir lydosi, baldinių elementų gamybos metu galima taikyti tradicinę plastikų gamybos technologiją – naudoti formas, kurios užpildomos liejant biomasę per specialius antgalius. Kitas gamybos būdas – kai biomasė presuojama auštoje temperatūroje, tuomet vyksta lydymo procesas iki kol medžiaga įgauna reikiamą formą.

4.34 pav. Kėdės Zartan fragmentai, Italija
https://cremadesign.co.za/shop/zartan-raw

Įdomu tai, kad šią ekologišką technologiją sukūrė įmonė, užimanti pirmą vietą pasaulio plastikų gamintojų sąraše. Įmonės vadovai atkreipė dėmesį, jog jų produkcija su laiku įgauna vis mažesnį patrauklumą, todėl nenorėdama prarasti aukštų pozicijų baldų gamybos rinkoje, ėmėsi ieškoti alternatyvių sprendimų.^[28]

Kaip konceptualaus, žaismingo ir netgi šmaikštaus baldų dizaino atstovės, Magis sukurta kėdė Zartan (4.34 pav.) atrodo net labai lakoniška ir solidi. Modernaus stiliaus kėdė nepriekaištingo vaizdo. Plastiškas sėdimosios dalies elementas dera su išlieta vientisa kojų rėmo dalimi. Jokių aštrių sujungimų, jokių kojaryšių, nieko nereikalingo ir stabdančio žvilgsnį. Gal tik savotiškos „petys“ rėmo viršuje, kurios tik sustiprina pasitikėjimą kėdės tvirtumu.

Kaip marketinginį triuką prekei parduoti, dizaineriai stengiasi išgauti kuo skanesnį, su natūraliais valgomais skanėstais susijusį spalvų derinį. Analizuojant ekologinio dizaino analogų sprendimus, peršasi išvada, jog patys patraukliausi ekoobjektai yra kavos ir šokolado spalvos, matinio aksomo, lyg kakavos milteliais nubarstytais, paviršiais. Kitas būdas dominuojančiai medžiagai pabrėžti ir atradimus ar kitus privalumus atskleisti – išryškinti ją baltame fone. Ir vienas, ir kitas būdas sužavėti visuomenę Magis pavyko. Kėdė Zartan, kaip įmonės inovacijų pasididžiavimas buvo pristatyta pasaulinėje dizaino parodoje Milane Salone del Mobile‘ 2011.

Puiku dizainas, tačiau vėl sušlubavusi ekologija... Kėdės Zartan kojų rėmas ne augalinės kilmės, be to dažytas. Tai, galbūt, būtina dizaino požiūriu, tačiau grožis reikalauja didelių investicijų – kaštų ir energijos eikvojimo.

Lyg tęsdama Magis atrastos skystos medienos technologijos vystymą, jau po metų, ne mažiau garsi baldų gamintoja – kompanija Calligaris Milano dizaino savaitėje‘2012 pristatė savo ekologiškos kėdės SKIN dizaino versiją (4.35 pav.).

4.35 pav. Calligaris. Kėdė iš „skystos medienos“ SKIN, 2012. Italija
https://studiokiss.wordpress.com/2012/04/21/calligaris-introduces-the-use-of-liquid-wood-to-its-furniture-collection

Ekomedžiaga iš augalų ląstelienos (lignino ir celiuliozės) Calligaris įmonėje gaminama pritaikius jų naudojamą technologiją kėdėms iš polipropileno ir stiklo pluošto gaminti.^[29] Dėl šios technologijos ypatumų, Calligaris sugebėjo pagaminti ekoobjektą, atitinkantį visus ekologinio dizaino keliamus reikalavimus. Baldas funkcionalus, ergonomiškas, estetiškas ir vienalytis. Nėra jokių jungčių, jokių papildomų elementų, jokių papildomų operacijų, maža to, pagal atmosferos poveikio atsparumo rodiklius, tinkanti naudoti ir lauko sąlygomis. Tai dar vienas ekologinio dizaino etalonas.

Biomedžiagos iš augalinio bioplastiko

Dizaineris iš Prancūzijos, Jean Louis Iratzoki, taip pat nusprendė rasti galimybę formuoti baldus taip, kaip iš plastiko, tik likti ištikimu darnaus vystymosi filosofijai. Išradėjas atrado novatorišką sprendimą gaminti bioplastiką – fizinėmis savybėmis panašų į tradicinį plastiką, tik biologiškai švarų. Pats autorius iš šios medžiagos gamina išgaubtas baldų sėdimąsias dalis, tokia ekologiška gamyba susidomėjusi net automobilių pramonė (4.36 pav.).

4.36 pav. Krėslas Kuskoa Bi iš bioplastiko. Jean Louis Iratzoki. Prancūzija
http://www.archiproducts.com/en/news/kuskoa-bi-the-first-bioplastic-chair_43730

Anksčiau su Basque prekės ženklu pagaminti baldai, pasižymintys tvaraus dizaino sprendimais, buvo gaminami iš natūralios ąžuolo medienos, vilnos, odos ir kitų gamtoje natūraliai egzistuojančių konstrukcinių medžiagų. Tačiau palaipsniui šių medžiagų baldų gamybai atsisakyta dėl to, kad menininko J. L. Iratzoki netenkino savotiškas kūrybos įrėminimas, įtakotas medžiagų fizinių savybių ypatumų. Kita priežastis – menininko kūrybinės pažiūros ėmė kirstis su paties požiūriu į gamtą ir jos išsaugojimą. Natūralūs kailiai ir odos kūrybiniame procese ėmė nebeteikti pasitenkinimo. Neįtikėtina, tačiau 2015 m. šis dizaineris sugebėjo pagaminti lengvai formuojamą medžiagą tiesiog iš daržovių, tokių kaip cukriniai runkeliai, kukurūzai ar cukranendrės, krakmolo.

Prognozuojama, jog ši medžiaga natūraliu būdu drėgnoje žemėje visiškai suirs per metus laiko. Tai reali alternatyva naftos pramonės produktams, kurios pagalba galima būtų kurti ne tik tvarią, bet ir stilingą, estetišką bei komfortišką aplinką.^[30]

J. L. Iratzoki išrastos medžiagos galimybių pristatymui sukūrė krėslą Kuskoa Bi. Lakoniškų formų baldas, lyg užuomina į 1950 m. dizainerių Charles ir Ray kūrybos debiutinį dizaino objektą, pagamintą iš stiklo pluošto ir plastiko, krėslą Eames Plastic Shell Chair^[31]. Tai buvo naujų galimybių pažangaus plastikų pasaulio atspindys. Panašu, jog technologinių galimybių ir visuomenės laikmečio ideologijos ratas apsisuko ir istorija pasikartojo... Tuomet, krėslas Eames Plastic Shell Chair buvo ne tik naujos medžiagos, bet ir naujo formavimo galimybių ikona. Beje, kaip ir dar vienas modernizmo simbolis – Robin Day sukurtas krėslas iš polipropileno, pagamintas baldų kompanijoje S. Hille & Co 1967 m., kuris nuo E. P. Shell Chair skyrėsi tik kojų rėmine konstrukcija.^[32]

Kol plastikai nebuvo užkariavę baldų pramonės, suformuoti krėslo atraminės ir sėdimosios dalių vientisoje formoje pramoniniu būdu, buvo neįmanoma. Dar taip neseniai, ekologinio dizaino objektų gamintojai susidurdavo su ta pačia problema, o mūsų šalyje ir lyg šiol nėra įrangos formuoti tūrinius ne plastikinius objektus.

Vadovaujantis istorijos pasikartojimo taisykle, reikėtų tikėtis, jog bioplastikas turėtų sukelti revoliuciją polimerų pramonėje. Plastikas – bene didžiausias Žemės parazitas, kurį platiname visi ir kiekvieną dieną. Sunku įsivaizduoti komfortišką gyvenimą nenaudojant plastikinės taros, pakuočių ar maišelių. Kad ir kaip garsiai agituojant jais nesinaudoti, problema nebus išspręsta. Jean Louis Iratzoki – vienas iš racionaliausių pavyzdžių, ieškant inžinierinių sprendimų kaip pakeisti sintetinius polimerus į natūralius, netrikdant plastikų gamybos ir pritaikomumo žmogaus buityje.

Biomedžiagos iš augalinės biomasės (fluid-solid technologija)

Dizaineris Beat Karrer 2007 m. savo kūrybinį potencialą sutelkė į alternatyvių konstrukcinių medžiagų kūrimą. Eksperimentus su iš atsiniaujančių išteklių sukurtomis medžiagomis B. Karrer atlikinėjo ištisus šešerius metus. Medžiagą tobulino tol, kol ji tapo absoliučiai tvari – biologiškai skaidoma, bekvapė ir be sintetinių rišiklių (4.37 pav.). Dizaineris vis dar atsimena šį periodą, kaip patį sunkiausią jo gyvenime. Net kelis kartus kilęs noras mesti šią idėją vis tik nesužlugdė dizainerio lūkesčių ir 2013 m. dizaino parodoje Pekine, B. Karrer pristatė net keletą interjero objektų prototipų – kėdutes, sienų dekoravimo elementus, netgi indus maistui, kas patvirtino visišką medžiagos ekologiškumą.^[33]

4.37 pav. Knstrukcinės biomedžiagos “Fluid Solids”. Beat Karrer, Šveicarija
http://www.beatkarrer.com/services/researchdevelopment/fluidsolids

Atsižvelgęs į bendruosius ekologinio dizaino principus B. Karrer daugiausiai dėmesio skyrė trikojės kėdutės konstrukcijai (4.38 pav.). Jis numatė konstrukcinių elementų jungimą be furnitūros ir tai įtakojo jų konfigūraciją, kurios dėka elementai suneriami ir užfiksuojami formavimo metu. Kadangi ir sėdimoji dalis (iš biomasės) ir kojos (iš natūralios medienos) yra organinės augalinės kilmės, perdirbimui nėra būtina jų atskirti. Galima vėl perdirbti biomasės gamybai arba palikti natūraliai kompostuotis žemėje. Tai sutaupo žmogiškuosius resursus bei energijos išteklius.

4.38 pav. Kėdutės “Fluid Solids”, Beat Karrer. Šveicarija
http://www.beatkarrer.com/category/channels/news?page=2

B. Karrer kėdutės dizainas asocijuojasi su dabar madingu savotišku sportiniu stiliumi –aktyvesnis žmonių gyvenimo būdas, visi sportuoja, bėgioja, keliauja, tai nejučiom juntama ir interjero objektų dizaine. Kėdės sėdimoji dalis primena dviračio sėdynę, o sujungimuose susidaręs juostuotas raštas kelia asociacijas su sportiniu kostiumu.

Iš pirmo žvilgsnio teplaus guminio paviršiaus kėdutė, iš tikrųjų yra tvirtos ir stabilios konstrukcijos. Kad tai suprastum nereikia realiai jos išbandyti. Sėdimosios dalies geometriją, įtakojusią jos formą, išskaičiavo inžinierius, garantuodamas trijų kojų stabilumą bei sėdimosios dalies ilgaamžiškumą. Tai lemia trijų atramos ne tiesėje esančių taškų stabilumo taisyklė bei teisingas sąstandų^[34] (standumo briaunų) išdėstymas po sėdimosios dalies plokštuma.

Kėdės kojos su sėdimąją dalimi sujungta dygiais. Tai senovinis būdas, naudotas kai dar nebuvo išrasta metalinė baldų furnitūra. Šį būdą ypatingai vertina ir puoselėdami senąsias tradicijas, interjerų objektų gamybai taiko japonų meistrai.

Biomedžiagos iš augalinio pluošto neaustinių medžiagų

Vokiečių dizaineris Werner Aisslinger ieškodamas ekologijos sprendimų baldų dizaino procese, sprendimą rado bendradarbiaujant su žymia chemijos produktų kompanija BASF. Ši kompanija taip pat nuolat ieško vis naujų ekotechnologinių sprendimų ir įvairioms pramonės šakoms siūlo inovatyvią, vandens pagrindu pagamintą, rišančią medžiagą.

W. Aisslinger pasinaudodamas natūralių rišančiųjų medžiagų privalumais, pabandė formuoti įvairių konfigūracijų elementus. Visuomenei jis pristatė konstrukcinę medžiagą, kuriai panaudojo 70 % kanapių arba kenafos pluošto ir 30 % dervų, pavadinimu Acrodur. Iš šios medžiagos gali būti gaminami įvairūs interjero dizaino objektai – kėdės, sienų dekoravimo elementai ar kiti tūriniai gaminiai (4.39 pav.). Ši gamybos technologija dabar jau yra taikoma automobilių pramonėje, gaminant durelių vidinės konstrukcijos dalis ar paneles.

4.39 pav. Kėdė iš kanapių pluoštų. W.Aisslinger, Vokietija
http://www.ganzomag.com/hemp-chair-moroso-werner-aisslinger.html

W. Aisslinger taikomai gamybos technologijai tinkami tik augalo pluoštai, o spaliai atskiriami. Tai reiškia, kad reikalingos papildomos gamybos operacijos išgaunant iš augalo pluoštą ir gaminant neaustines medžiagas, kurios po to mirkomos dervose ir formuojamos presformose.

Taikant šią technologiją galima gaminti lengvo svorio, malonaus paviršiaus, šiltą ir švelnų veltinį primenančio vaizdo gaminius, išgauti įvairias tūrines detales. Tačiau tai nėra ekonomiška gamyba lyginant su tais gamybos būdais, kai ruošiama biomasė iš viso augalo stiebo (ir pluošto, ir iš spalių). W. Aisslinger atveju prieš pluoštų apdorojimą, reikia dar ir išgauti pluoštą iš stiebų, paruošus pluoštą gaminti neaustines medžiagas, o tai jau tekstilės pramonės procesai, tik po to, iš neaustinių medžiagų formuoti baldų elementus. Ekonomiškai gamybai, kai biomasė ruošiama iš viso augalo stiebo, reikia smulkinti augalų stiebus iki tinkamos frakcijos ir vandeninėje terpėje išgauti celiuliozines plaušų jungtis arba augalų smulkinius maišyti su natūraliais rišikliais ir formuoti interjero objektus.

Taikydamas savo sugalvotą technologiją W. Aisslinger sukūrė ir pagamino interjero dekoravimui skirtus segmentus bei krėslą Hemp Chair. Krėslo dizainas, tai garsaus Danijos dizainerio Verner Panton dar 1960 m. iš plastiko sukurto krėslo S stilizuota replika. V. Panton net nuspėti negalėjo, jog sukūrė krėslą, kuris jau daugiau nei 55 metai yra vienas iš daugiausiai kopijuojamų pasaulyje objektų, kaip koks Elvis Presley ar Charlie Chaplin. Danija šį kūrinį įtraukė į Danijos Kultūros kanonų sąrašą (angl. Danish Culture Canon)^[35].

Krėslo formos originalas – krėslas S – populiari tokį ilgą laiką išbuvo dėl plastiškų, bioninių, glotnių formų. W. Aisslinger krėslo vaizdas nėra toks aptakus. Jis taip pat organiškas ir vientisas, tačiau žvilgsnis užkliūna ties kelis kart siluetą atkartojančių linijų kompozicijos. Jų reikalingumas iškart paaiškinamas, tai konstrukcijos sąstandos, be kurių šis krėslo modelis vargu ar būtų stabilus ir galėtų atlikti krėsto funkciją. Pastarųjų dėka krėslo vaizde atsiranda skrybėlės brylių užuominos, dėl kurių, dėl savo futuristinio stiliaus, kyla tiesioginės asociacijos su Žvaigždžių karų herojų šalmais. Beje, įdomu tai, jog ir krėslo S autoriui idėja kilo nuo fabrikuose naudojamų plastmasinių blizgių ir aptakių formų saugos šalmų ir kibirų vaizdo^[36].

Iš augalinio pluošto neaustinių medžiagų Werner Aisslinger sukurtos dekoratyvinių panelių segmentai, kaip komplekto dalis, papildo „kanapinio“ krėslo stilių. Iš segmentų sudaryta panelės struktūra taip pat organiška, vaizdas, lyg atsitraukusi banga paliko išplautų akmenėlių įspaudus šlapiame smėlyje. Iš šių segmentų suformuotas šoninis vaizdas iš vienos pusės džiugina aptakių siluetų sudaryta faktūros kompozicija, iš kitos pusės toks formų atradimas atrodo grėsmingai – lyg kosminių laivų turbinos, skraidinančios bauginantį ateities debesį... Ateities įžvalgos visuomet išliks aktualios. Net nepajuntama kaip jos materializuojasi dabartyje, kurdamos vis naują ateitį. Akivaizdu, jog W. Aisslinger, projektuodamas vis naujas tvarias idėjas rūpinasi ateities gerinimu.

Savo idėjų realizavimui, panašią kaip ir W. Aisslinger gamybos technologiją taiko ir Suomijos dizaineris Timo Hoisko (4.40 pav.). Jis, beje kaip ir pats W. Aisslinger, šiuos dizaino objektus garsina, kaip ekologiškus, pagamintus iš kanapių pluošto. Apmaudu, tačiau bent jau šio kūrinio ekologišku pavadinti negalime – pirma, naudojama neaustinė medžiaga tik iš pluoštų, antra neaustinei medžiagai sustandinti naudojamos sintetinės dervos (PET – polietileno tereftalato), trečia, konstrukcija susideda iš skirtingų komponentų, todėl perdirbimui reikėtų naudoti resursus rūšiavimui.

4.40 pav. Kėdė The Farmlin. Timo Hoisko, Suomija
http://www.contemporist.com/the-farmline-chair-by-timo-hoisko/farmline_130410_10

Nors Timo Hoisko kėdės The Farmlin deklaruojamą ekologiškumo idėją^[37] galima sukritikuoti, prie dizaino sprendimo sunku prikibti. Šioje konstrukcijoje visko yra tiek, kiek reikia. Trapecijos formos sėdimoji dalis vientisa ir funkcionali. Estetiškai išspręstas formos sustandinimas užriečiant kraštą per visą elemento perimetrą. Kraštas glotniai prispaustas užslepiant kojų rėmo jungimą. Pastarasis žavi paprastumu – tiesiog ištisinis metalo vamzdelis, suformuotas taip, kad konfigūracija atliktų ir kojų ir rėmo funkciją. Apgalvotas ir bendras išorinis konstrukcijos siluetas – kėdes galima sudėti vieną ant kitos, o tai taupo vietą ir kaštus sandėliuojant ir transportuojant. Moderni, estetikos, funkcijos ir ergonomikos reikalavimus atitinkanti kėdė su didelėm pretenzijom į dizaino aukštumas, tačiau pretenduojant ir į ilgą jos gyvavimo ateitį, reikėtų atrasti ir pritaikyti alternatyvias konstrukcines medžiagas.

Biomedžiagų paieškos

Ekologijos problemos užgulė viso pasaulio pečius. Atsiranda vis daugiau norinčių prisidėti prie šios problemos sprendimo. Dizaineriai vis dažniau stengiasi projektuoti vadovaujantis tvaraus dizaino principais, randasi vis daugiau pavienių atradėjų ar net įmonių, dirbančių ekologiškų medžiagų išradimų ir gamybos srityje. Tuo pačiu plečiasi ir bibliotekų teikiamų paslaugų asortimentas. Didelė pagalba dizaineriams – medžiagų biblioteka. Sukaupiamos ir kruopščiai aprašomos įvairiausios medžiagos, kurių pavyzdžiai tokias bibliotekas pasiekia iš įvairiausių pasaulio kampelių. Pasikeitė ir galimybės lankytis bibliotekose. Aplankyti po visą pasaulį išsibarsčiusius informacijos šaltinių taškus galima tiesiog sėdint prie kompiuterio.

Medžiagų biblioteka Material Connexion

Viena iš šių – medžiagų bibliotekų, kurioje galima surasti daugybę tradicinių ir inovatyvių ekologiškų medžiagų, įsikūrusi net 7 pasaulio šalyse – Švedijoje (Skövde), Italijoje (Milane), Ispanijoje (Bilbao), Jungtinėse Amerikos valstijoje (Niujorke), Japonijoje (Tokijuje), Pietų Korėjoje (Daegu) ir Tailande (Bangkoke). Tokia plati medžiagų bibliotekos dislokacijos geografija tik patvirtina organizacijos atsakingumą sekant, surenkant naujoves ir perteikiant žinias apie jas viso pasaulio smalsuoliams.

4.41 pav. Medžiagų bibliotekos Material Connexion fragmentas, 2019
https://materialconnexion.com/wp-content/uploads/MaterialConneXion.mp4

Medžiagų bibliotekoje galima lankytis virtualiai. Užsiregistravus ir tapus jos nariu, tiesiogiai gaunamos visos aktualios naujienos.

Medžiagų biblioteka Material Connexion https://www.materialconnexion.com/library-database

Medžiagų archyvas Šveicarijos Vintertūre

Medžiagų archyvas (4.42 pav.), tai nepriklausomas ir tarpdisciplininis tinklas, kuris įkurtas bendradarbiaujant su meno ir inžinerijos įstaigomis, tokiomis kaip Vintertūro dailės muziejus, Lucernos inžinerijos ir architektūros mokykla, Berno ir Ciuricho dailės universitetai.

4.42 pav. Medžiagų archyvo vaizdas į vieną salės pusę, Šveicarija, Aut. I.Valentinienė, 2018

Architektūros, meno ir dizaino profesijų kūrybinės grupės, studentai ir stažuotojai archyve gali rasti daug informacijos apie tradicines ir novatoriškas medžiagas. Surinktos kolekcijos gali būti išbandomos visais pojūčiais (pvz., liečiant, uostant ir pan.), lyginamos ir tiriamos.

Medžiagų archyvas įsteigtas 2009 m. Jis atlieka ir archyvo, ir parodos, ir darbo erdvės, ir tyrimų laboratorijos funkcijas. Daugybę medžiagų pavyzdžių galima ne tik gyvai apžiūrėti, bet ir susieti su išsamia duomenų baze. Informacija pateikiama skirtingomis formomis ir būdais, kad ją galima būtų sėkmingai perduoti visoms auditorijos grupėms - nuo mažo vaiko iki profesionalo.

4.43 pav. Apie 1000 medžiagų pavyzdžių per skaitytuvą yra susieti su išsamia informacija internetinėje duomenų bazėje,
Šveicarija, Aut. I.Valentinienė, 2018

Kiekvienas medžiagos pavyzdys yra sujungtas su duomenų baze per skaitmeninį skaitytuvą. Kompiuteryje akimirksniu pateikiama išsami informacija apie pasirinktą medžiagą – jos pavadinimas, tipas, kilmė, techninės charakteristikos, panaudojimo galimybės ir pan. (4.43 pav.).

Nuolatos veikia ir interaktyvi medžiagų tyrimų ir atradimų laboratorija, kurioje įvairiais būdais, specialiai paruoštomis priemonėmis ir įrankiais, galima išbandyti medžiagų fizines, chemines, akustines ir kitokias savybes. Įrengti stiklo, metalo, medienos, popieriaus, plastiko, uolienų, keramikos, spalvotų pigmentų, tekstilės, odos ar alternatyvių medžiagų laboratoriniai stendai.

Archyve, vaizdingai pavadintame trijų dimensijų vadovėlyje, sukaupta apie 1000 medžiagų pavyzdžių, atliktų eksperimentų aprašų su duomenimis, video filmų ir garso įrašų bei kitų žaismingų priemonių, per kurias patrauklu pažinti medžiagų pasaulį.

Virtualiai patekti į šį archyvą ir gauti 1000 medžiagų aprašus galima naudojantis šia nuoroda: http://www.materialarchiv.ch/app-tablet/#search

Medžiagų biblioteka Austrijos įmonėje Organoid Technologies

Austrijos įmonėje Organoid Technologies įkurta unikalių biomedžiagų biblioteka. Ši biblioteka išskirtinė tuo, kad surinktos pačių sukurtos ir pagamintos medžiagos iš pačių įvairiausių augalų (4.44 pav.) Austrijos kalnuose.

4.44 pav. Organoid Technologies sukurtų ir pagamintų biomedžiagų pavyzdžiai, 2019
https://materialdistrict.com/material/organoid/organoid-ona398-3

Šioms biomedžiagoms nenaudojamos jokios sintetinės medžiagos. Patys gamintojai juokauja, jog medžiagų gabalėlius galima užplikyti vandeniu ir pasimėgauti skania arbata. Glotnūs medžiagų paviršiai ir sklindantis natūralių žolelių aromatas verčia žavėtis. Vieni iš labiausiai pamėgusių šias medžiagas, yra architektai. Jie dekoruoja projektuojamų visuomeninių ir privačių interjerų plokštumas – ir sienas, ir baldų paviršius. Didžiausiais medžiagų pasirinkimas – lakštų pavidale, dėl to jas lengva lenkti ir įvairiai formuoti. Nuo šilumos šaltinių, pavyzdžiui, suformuoti šviestuvų gaubtai, pakvimpa pievomis arba miškais.

4.45 pav. Organoid Technologies iš biomedžiagų pagaminti erdvinių konfigūracijų elementai baldams, 2019
https://www.organoids.com/en/products/branches/3d-mould-building

Kiekvienais metais šie išradėjai pristato vis labiau interjere pritaikomas medžiagas. Dabar jau galima surasti ir tvirtų, baldų konstrukcijoms skirtų plokščių ir, dar įdomiau, erdvinių konfigūracijų elementų (4.45 pav.).

Patekti į Organoid Technologies medžiagų biblioteką galima čia: https://www.organoids.com/produkte/finder

^[1] Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija (IPCC – Intergovernmental Panel on Climate Change). Tarptautinė klimato kaitos politika. Plačiau: <https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/tarptautine-klimato-kaitos-politika>

^[2] Mūsų šalyje priimtas Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimas „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“. 2012 m. lapkričio 6 d. Nr. XI-2375.

^[3] Swedish project to create wood or recycled bio-based based textiles [interaktyvus]. RMG Bangladesh [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://rmgbd.net/swedish-project-to-create-wood-or-recycled-bio-based-based-textiles>

^[4] Valentinienė, I. Vietinių pluoštinių medžiagų pritaikymas eko baldų dizainui. VDA, Vilnius: 2016.

^[5] Patentas išradimui „Pluoštinių augalų plaušų plokštės ir jų gavimo būdas“ Nr.LT6163, 2015-06-25. VDA, 2015. Iniciatorė – Inga Valentinienė (vadovai: prof. Jonas Venckūnas, prof. dr. Rasa A.-Žukienė).

^[6] Tyrimų metu stažuotasi užsienyje, baldininkams skirtos įrangos gamybos įmonėse Homag Group AG (Vokietija), Biesse Group ir ESM Group Inc. (Italija).

^[7] Plačiau apie Austėjos Palukaitytės kūrybą: <https://www.austejaplatukyte.com>

^[8] Plačiau apie Evelinos Kudabaitės kūrybą: <http://jdp.lt/evelina-kudabaite>

^[9] 1990-2002 m. laikotarpyje kompanija Zelfo Technology GmbH buvo vadinama Zellform. Šis pavadinimas sukurtas iš dviejų vokiškų žodžių darinio: zell nuo zellulose – celiuliozė ir form iš formung – formuoti.

^[10] Zelfo® materials [interaktyvus]. Zelfo Technology [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zelfo-technology.com>

^[11] Patented fibre engineering technologies developed by Zelfo Technology can transform 100% renewable or recycled cellulose fibres into self-binding Zelfo® materials [interaktyvus]. Zelfo Technology [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zelfo-technology.com>

^[12] LEED (angl. Leadership in Energy & Environmental Design) – JAV kilęs ir visame pasaulyje pripažįstamas bei vertinamas tvarių pastatų sertifikatas, taikomas tiek naujai statomiems, tiek ir jau egzistuojantiems pastatams. LEED sertifikatu įvertinami geriausi, savo kategorijoje lyderiaujantys pastatai. Šiuo metu visame pasaulyje yra virš 80 tūkst. LEED registruotų pastatų, tarp kurių – apie 38 tūkst. sertifikuotų.

^[13] BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) yra plačiausiai pasaulyje paplitęs pastatų poveikio aplinkai ir žmogui vertinimo standartas bei sertifikavimo sistema.

^[14] Affordable building materials from recycled agricultural waste [interaktyvus]. Lafarge Holcim Fundation [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 14 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.lafargeholcim-foundation.org/projects/affordable-building-materials-from-recycled-agricultural-waste>

^[15] Bent 130 kg tanino miltelių galima pagaminti iš 1 tonos sausos medienos žievės. Likę 87 % žievės tinkami biokuro gamybai. Taniną kaupiantys augalai yra ąžuolas, kaštainis, akacija, eglė, maumedis, eukaliptas, arbatmedis, granatmedis, chininmedis, žagrenis, kvebrachas.

^[16] Sustainable construction projects shaping better communities [interaktyvus]. Lafarge Holcim Fundation [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.lafargeholcim-foundation.org/Article/sustainable-construction-projects-shaping-better-communities>

^[17] Į projektą, kuris apima aplinkos taršos, žemės ūkio atliekų perdirbimo, tvarus išteklių valdymo, naujų darbo vietų sukūrimo ir ekonomiškų būstų statybos sritis, buvo atkreiptas dėmesys visame pasaulyje. Mokslininkų grupė buvo kviečiama dalyvauti konferencijose, kurios suburdavo ūkininkus, medžiagų ir žemės ūkio inžinierius bei architektus. Už atliekinių medžiagų perdirbimo generavimą ir ekonomikos modernizavimą besivystančiuose pasaulio regionuose, Nigerijos mokslininkai buvo įvertinti tarptautiniu mastu ir apdovanoti 2011 m. – Holcim Award for Sustainable Construction in and the Materialica Design, o 2012 m. Technology Gold Award apdovanojimais Šveicarijoje.

^[18] We are NER Ltd – innovators in nature [interaktyvus]. Nafici Environmental Research [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.nafici-research.com/awards>

^[19] NER Ltd mokslininkų kompanija už savo tiriamąją veiklą ir projektų, kuriant tvarią aplinką, įgyvendinimą gavusi net 5 tarptautinius apdovanojimus (Climate - KIC, Rushlight Awards Winner 2014/15, Cleantech Innovate 2016, West Sussex County Council, Be the Business).

^[20] Vidutinio tankio medienos plaušų plokštė (MDF) pagaminta kaitinant ir presuojant lignoceliuliozinius plaušus sausuoju būdu, t.y. kai plaušų drėgnis formavimo metu mažesnis kaip 20 %, gaminant pridedama klijų.
Medienos drožlių plokštė (MDP) – (angl. Particleboard, Chipboard, de. Spanplatte) – lakštinė medžiaga, gaminama karštai presuojant su klijais sumaišytus medienos smulkinius: drožles, skiedreles, taip pat pjuvenas ar kitas smulkinių pavidalo medžiagas.

^[21] Adital Ela yra ekologinio dizaino šalininkė, socialiai atsakinga verslininkė ir mokytoja. Ji yra TED bendradarbė, S-SENSE dizaino studijos įsteigėja ir generalinė direktorė. Adital savo profesinę veiklą skiria „žaliosios“ reformos būdų tyrimams, vizualizuodama schemas tarp žmogaus ir jo aplinkos objektų ir gamtos. Vadovaujantis šiais tyrimais ir eksperimentais vystomas ekologinis dizainas. Ji yra ekologinio dizaino dėstytoja, reguliariai skaito pranešimus konferencijose ir veda seminarus apie tvarų vystymąsi visame pasaulyje.
TED (angl. Technology, Entertainment and Design) – pasaulinė švietėjiška bendruomenė, ugdanti visuomenės suvokimą ir kultūrą, siekiant gilesnio pasaulio pažinimo ir esamos situacijos įvertinimo.
S-SENSE (angl. Sustainable Sense) – Tvaraus dizaino filosofiją propaguojanti dizaino studija.

^[22] Dust to dust: TED Fellow Adital Ela makes products from compressed dirt [interaktyvus]. TED Blog [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://blog.ted.com/dust-to-dust-ted-fellow-adital-ela-makes-products-from-compressed-dirt>

^[23] Brilliant Decafé Lamp is Made From Recycled Coffee Grounds! [interaktyvus]. Inhabitat [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://inhabitat.com/brilliant-decafe-lamp-is-made-from-recycled-coffee-grounds>

^[24] Įmonė metai iš metų kuria naujus ekologinio dizaino ir pridėtinės vertės gaminius, kurie atitinka pasaulinės rinkos poreikius ir reikalavimus. Nature's Legacy interjero dizaino ekoobjektai parduodami JAV, Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Bendrovė valdo 23 patentus Filipinuose, sukūrė daugiau nei 4000 dizaino prototipų ir laimėjo Golden Shell apdovanojimą 2004 m. už naują „revoliucinį“ projektavimo metodą.

^[25] Five Material Innovations [interaktyvus]. Nature's Legacy [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.natureslegacy.com>

^[26] Chair Made Of Artichoke Pulp Could Be The Future Of Sustainable Design [interaktyvus]. PSFK 2016 Conference: Ideas That Transform [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.psfk.com/2013/11/artichoke-chair.html>

^[27] Since 1928... Zostera Stool [interaktyvus]. Domus [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.domusweb.it/content/domusweb/en/news/2015/12/23/carolin_pertsch_zostera_stool.html>

^[28] Zartan Chair by Philippe Starck & Eugeni Quitllet [interaktyvus]. Hypebeast [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://hypebeast.com/2011/4/zartan-chair-by-philippe-starck-eugeni-quitllet>

^[29] Chair stackable up to six chairs high [interaktyvus]. Calligaris [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.calligaris.us/catalogue/dining/chairs/SKIN/CS-1391>

^[30] Kuskoa Bi Design Story [interaktyvus]. Iratzoki [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://iratzoki-lizaso.com/work/kuskoa-bi>

^[31] Dormer, P., Furniture design // Design Since 1945. Thames & Hudsen world of art – Singapure: C.S. Graphics, 2003. 117-151 p.

^[32] Julier. G., Historizm // Design Since 1900. Thames & Hudsen world of art – Singapure: C.S. Graphics, 2003. 106-107 p.

^[33] Ein Verwandlungskünstler: Der Innovative Werkstoff Fluidsolids [interaktyvus]. Architonic [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.architonic.com/de/story/simon-keane-cowell-ein-verwandlungskuenstler-der-innovative-werkstoff-fluidsolids/7000803>

^[34] Lietuvos standartizavimo departamentas [interaktyvus]. LSD [žiūrėta 2019 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lsd.lt/index.php?1925986759>

^[35] The Secret History Of: The Verner Panton S Chair [interaktyvus]. Independent [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 17 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.independent.co.uk/property/interiors/the-secret-history-of-the-verner-panton-s-chair-2113262.html>

^[36] Dormer, P., Furniture design // Design Since 1945. Thames & Hudsen world of art – Singapure: C.S. Graphics, 2003.
117-151 p.

^[37] The Farmline Chair by Timo Hoisko [interaktyvus]. Contemporist [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.contemporist.com/2010/04/13/the-farmline-chair-by-timo-hoisko>