NUO EKO-DIZAINO KULTŪROS
IKI MEDŽIAGŲ STRUKTŪROS
Dr. Inga Valentinienė
4. Ekologiškų dizaino objektų projektavimas: KONSTRAVIMAS
Prototipas, kaip apčiuopiamas idėjos rezultatas
Prototipo kūrimas, tai projektavimo proceso etapas, kai koncepcija, idėja bei tyrimais ir reikalavimais paremtos kuriamo naujo produkto formos popieriaus lape ir kompiuterio ekrane materializuojasi į realiai apčiuopiamą tūrinį objektą. Tai momentas, kai projekto rezultatas prieš pateikiant vartotojui, ryžtingai pateikiamas suinteresuotoms šalims aptarti ir išbandyti (4.46 pav.).
4.46 pav. Dizaineris Laurent Greslin pristatė ekologiško krėslo, kurio sėdimoji dalis
pagaminta iš medienos (eglės) drožlių ir perdirbtų plaušų (dilgėlių, kviečių ir linų) biomasės, prototipą.
iSaloni‘ 2016, Milanas Aut. I.Valentinienė
Prototipas, tai ne pirmasis modelis ar, kitaip, maketas, kurį dizaineris dažnai pagamina savomis rankomis, tai realus gaminys, kuris bendradarbiaujant su užsakovu, dažnai atliekamas realiomis sudėtingesnėmis gamybos procedūromis. Dėl numatomos ir realiai testuojamos gamybos specifikos, atsiskleidžia tikrosios idėjos įgyvendinimo galimybės. Dažnai tenka nusivilti, kai turimos gamybos technologijos ir įrengimai negeba estetiškai apdoroti medžiagos, nepasiekiamas apdirbimo tikslumas ar apdailos kokybė. Su tuo kūrėjai (dizaineris) negali susitaikyti. Akivaizdžiai atskleistiems niuansams, kartais netgi dėl mažyčių smulkmenų, grįžtama prie produkto konstrukcijos koregavimo, brėžinių taisymo, kartais net kitų medžiagų parinkimo. Nuolat tobulinamas prototipas perduodamas vis didesnės suinteresuotos grupės analizei ir vertinimui (4.47 pav.).
4.47 pav. Bazelio dizaino instituto studentų sukurtų eko-dizaino objektų prototipai iš natūralios medienos,
pristatyti parodoje iSaloni, Milanas. Aut. I.Valentinienė, 2018
Reikėtų pripažinti, kad nors virtuali realybė taupo daug konstrukcinių medžiagų ir pastangų, klientams dažnai tiesiog trūksta reikiamos vaizduotės, norint suprasti kuriamą objektą. Apčiuopiamo pasaulio galia nenugalima – realų prototipą pateikusiam dizaineriui kartais apie savo idėją nereikia ištarti nei žodžio, kadangi matant objektą – ir be žodžių tampa aišku.
Prototipas naudojamas ir dizaino idėjos techninio įgyvendinamumo išbandymui. Svarbiausia, turint gaminį realiose dimensijose, galima įvertinti ne tik jo fizinį vaizdą, bet ir esmines charakteristikas.
Prototipas naudingas tiek projektavimo komandai, tiek ir suinteresuotųjų vartotojų grupei, nes atsiranda galimybė pajusti objektą jį apžiūrint vizualiai, fiziškai liečiant bei funkcionaliai išbandant (4.48 pav.).
4.48 pav. Charles Job iš Nigerijos eko-dizaino objektų prototipai ir sukurtos eko medžiagos iš ryžių ir kukurūzų,
eksponuotos parodoje Design Indaba, Keiptaunas. Aut. I.Valentinienė, 2017
Kadangi prototipu siekiama išbandyti svarbiausius dizaino sprendimo aspektus, jis turi būti pagamintas taip, kad numatytas charakteristikas iš tiesų būtų galima tiksliai ir veiksmingai įvertinti.
Kai prototipas nėra galutinis ir juo norima tik perteikti idėją, jo nereikia gaminti iš galutinių, kartais brangiai kainuojančių, medžiagų. Paprastai tai būna gaminio maketas realaus ar kitokio mastelio. Žinoma, jeigu idėja tiesiogiai susijusi su, pavyzdžiui, naujų medžiagų panaudojimo galimybėmis, tuomet ir prototipas turi būti pagamintas iš projekte pristatomų medžiagų (4.49 pav.).
4.49 pav. Superstudio Più eko-dizaino objektų prototipai iš perdirbto plastiko,
eksponuoti ecoBird stende parodoje iSaloni, Milanas. Aut. I.Valentinienė, 2018
Dizaineriai sugeba projektuoti estetiškus ir funkcionalius gaminius, tai savaime suprantama. Tikroji užduotis slypi naujų gaminių pateikime rinkai ir jų sėkmingoje gamyboje, bet tai dažnai pamirštama. Nepaprastai sunku išlaikyti produkto idėją, kad ji per ilgą kūrimo stadiją neišsikvėptų iki bus pradėta realizuoti. Tai ypač aktualu didelėms įmonėms, kuriose naujos idėjos numiršta dėl per ilgos naujo produkto kelionės per skyrius, atliekant jo gamybos paruošimo ir įvedimo į rinką procedūras. Be abejo, susiduriama su daugybe kliūčių – per brangu, neatrodo pakankamai gerai, greičiau apsisuko konkurentai, techniškai neįmanoma ir t.t.
Šių dienų greiti pirminių prototipų – maketų pagaminimo būdai, yra kaip tikras stebuklas dizainerio darbo kasdienybėje. Technologijos taip pažengė, kad kompiuteryje kuriamus modeliukus galima atsispausdinti 3D spausdintuvais (4.50 pav.). Tokia įvairaus dydžio maketų spausdinimo technologija pakeitė produkto vystymąsi ir radikaliai sutrumpino produkto kūrimo ciklus ir laiką.
4.50 pav. 3D spausdintuvu atspausdinti baldų maketai,
pristatyti parodoje Salone Satellite, Italija. Aut. I.Valentinienė, 2017
Tačiau tai tik viena dizainerio darbo pusė, konkrečiai susijusi su konstravimu ir modeliavimu. Iš kitos pusės, dizaineris privalo ne tik susipažinti su technikomis ir technologijomis, bet ir išmokti kurti ir valdyti informaciją, laisvai komunikuoti, rengti pristatymus, parduoti save ir savo produktą. Dizaineriai turi būti kompetentingi kontaktiniai asmenys, gamybos proceso metu sugebantys bendrauti ir bendradarbiauti su inžinieriais, rinkodaros vadybininkais, verslo atstovais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Dizaineris, dirbantis įmonėje, turi būti susipažinęs su dauguma joje vykstančių procesų ir gebėti analizuoti ir valdyti informaciją. Reikia išsamių žinių, kad būtų galima atsakyti į visus pagrįstus ir nepagrįstus prieštaravimus, kuriant ir realizuojant naują produktą. Svarbiausia, išvystyti gebėjimus elgtis adekvačiai situacijai – būti kompetentingais ir supratingais, o taip pat ramiais, bekompromisiais ir tikslo siekiančiais specialistais.
Pasirinkimo momentas. Kartais būna taip, kad praėjus visus naujo produkto vystymo etapus, pristačius prototipą suinteresuotųjų grupei, atlikus reikiamus pakeitimus ir, rodos, objekto variantą ištobulinus iki geriausiai atspindinčio pradinės idėjos koncepciją, galutiniam pasirinkimui vis tiek lieka bent du – trys variantai. Įvykusios formos ir konstrukcijos mutacijos atskirose stadijose, palieka savus pėdsakus. Vienu atveju, galbūt, labiau išryškėja formos estetika – objektas atrodo labiau dinamiškas arba kaip tik – monumentalus ir organiškas, o kitu atveju dėmesys sutelkiamas į konstrukcijos ypatumus – ji gali atrodyti tvirta ir patikima, bet ne visai atitikti idėjos unikalumo jausmo. Arba atvirkščiai – visi objekto elementai atitiks išskirtinumo ir elegancijos kriterijus, tačiau provokuos abejones dėl objekto konstrukcijos stabilumo ir produkto ilgaamžiškumo.
Pasirinkimo etapas yra taškas, kuriame atrenkamas vienas iš siūlomų dizaino sprendimų plėtrai. Svarbiausias sprendimo kriterijus yra tinkamumas tikslui ir idėjai atskleisti: ar dizainas veiksmingai komunikuos su tiksline auditorija, ar patenkins jų poreikius ir kūrėjų ambicijas? Laimėjusi objekto versija, bet kuriuo atveju turi atitikti didžiąją projekto aprašomąją dalį. Gali būti neįmanoma ar nepageidautina įvykdyti visus aprašyme išdėstytus reikalavimus, tačiau visi neatitikimai turi būti argumentuotai pagrindžiami.
Kiti svarbūs veiksniai atrankos procese – kaina ir laikas. Sakoma, nieko nėra neįmanomo, tai tik laiko ir kainos klausimas. Tačiau dažniausiai, dar projekto rengimo pradžioje apibrėžtame laike ir biudžete nepaliekama derybų galimybė, tad apsistojama ties nuolankesniu – prastesniu pasirinkimu.
Kartais pasirinkimus įtakoja užsakovas. Kūrybinė grupė gali siūlyti, jos manymu, geriausią dizaino sprendimą ir, nors jos nuomonė ir patarimai yra svarbūs, užsakovas geriau žinodamas savo galimybes – verslo ypatumus, rinką ir savo klientų poreikius – galutinį sprendimą priima pats. Šis sprendimas gali skirtis nuo dizainerio pageidaujamo pasirinkimo.
Jeigu sukurtas dizaino objektas bus serijos arba, baldų pramonėje vadinamos, baldų šeimos dalis, projektuojant ir įgyvendinant reikia apgalvoti, kaip kūrinys bus susijęs su ankstesnėmis ir vėlesnėmis versijomis. Teisingai apmąsčius visus įdiegimo į rinką niuansus, gali būti sukurta kūrinio pridėtinė vertė, dėl tolimesnės galimybės kolekcionuoti.
Tęstinumas taip pat garantuojamas, grindžiant nuolatiniais santykiais tarp dizainerio (dizaino studijos) ir užsakovo. Dėl to, laikui bėgant, gali būti sukuriamos papildomos darbo vietos, projektavimo komanda įgyja gilų supratimą apie užsakovą ir vartotoją bei tam tikro laikotarpio produkto kūrimą. Taip išsivysto darbo tradicijos, užtikrinamas pagrindinių dizaino elementų tęstinis pritaikomumas ir nuoseklus įgyvendinimas.
Grįžtamasis ryšys iš vartotojų – rinkos dalyvių atsiliepimai. Paskutinis proceso etapas apima grįžtamojo ryšio analizę. Apžvelgiamos ir teigiamos, ir neigiamos projektavimo procese susiformavusios pusės. Šiame – finaliniame etape užsakovas ir dizaineris (dizaino studija) gali bandyti išsiaiškinti kas yra labai gerai ir kur dar reikėtų patobulinimų ar netgi atsiradusių trūkumų ir klaidų pašalinimo.
Užsakovai, ne vienerius metus dirbantys toje pačioje rinkoje, sistemingai renka / gauna vartotojų atsiliepimus. Šie atsiliepimai naudingi užsakovui ir produkto kūrėjams, nes juose atsispindi tikrasis projekto (idėjos) poveikio efektas ir tikslinės grupės reakcija. Atsiliepimų analizė ir iš to sekančios, tiksliai suformuluotos grįžtamojo ryšio išvados tampa pagrindu tobulinti kūrimo procesus bei mokymosi priemone būsimiems projektams. Sukaupta klientų informacija – tai bazė tolimesnių dizaino tyrimų etapų vykdymui.
Su dizaino sprendimais susijusios problemos gali kilti dėl vadinamo nesusikalbėjimo tarp užsakovo ir dizainerio dėl neišsamiai pateiktos ir / arba neaiškiai suformuluotos užduoties, t.y. techninės specifikacijos. Jei kūrybinis procesas tarp užsakovo ir dizainerio (kūrimo grupės) nėra vienkartinis, o yra tęstinis ilgalaikis procesas, tai palaipsniui atsiradęs bendras tarpusavio supratimas palengvina optimalių sprendimų priėmimą. Sukaupta patirtis leidžia eliminuoti elementarius nesusipratimus, kyla vis mažiau bendravimo ir komunikavimo su galutiniais klientais problemų.
Nors produkto kūrimas ir jo projektavimas aiškiai apibrėžiami skirtingais etapais, iš tikrųjų, linijiniu procesu to pavadinti negalima. Visi etapai sąveikauja tarpusavyje ir kiekviename iš jų reikalingas situacijos įvertinimas ir tolimesnių sprendimų priėmimas. Gebėjimas mokytis iš kiekvieno etapo sustiprina kūrybiškumą ir padeda sukurti radikalius bei sėkmingus dizaino projektus.
