NUO EKO-DIZAINO KULTŪROS
IKI MEDŽIAGŲ STRUKTŪROS
Dr. Inga Valentinienė

1. Ekologinio dizaino kryptis

Eko-dizainas: koncepcija

Europos aplinkos agentūra apibrėžė pagrindinius šių dienų aplinkos poveikio klausimus: klimato pokyčiai, ozono sluoksnio nykimas, dirvožemio ir paviršinio vandens rūgštinimas, oro tarša ir kokybė, atliekų tvarkymas, miesto problemos, vidaus vandens ištekliai, pakrančių zonos ir jūrų vandenys, rizikos valdymas (žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių), dirvožemio kokybė ir biologinė įvairovė. Pripažinus, kad planeta pavojuje ir greitai pasieks kritinę ribą, sutelktos 172 vyriausybės į Jungtinių Tautų (JT) aplinkos ir plėtros konferenciją, vykusią 1992 m. Rio de Žaneire, Brazilijoje^[1]. Konferencijoje, atlikti reikšmingi žingsniai priimant radikalius sprendimus pokyčiams inicijuoti. Rio de Žaneiro aplinkos apsaugos deklaracijoje buvo išdėstyti principai, apibrėžiantys valstybių teises ir atsakomybę, paskelbtas išsamus visuotinių veiksmų planas, parengtos tvarių miškų tvarkymo gairės ir JT konvencija. Konferencija padėjo pagrindus JT darnaus vystymosi komisijos (UNCSD)^[2], kuri rengia metines pažangos ataskaitas, įsteigimui ir priėmė atsargumo principą, kuriame teigiama, kad visiško mokslinio tikrumo nebuvimas nebus priežastimi atidėti ekonomiškai efektyvią priemonę, užkirsiančią kelią aplinkos situacijos blogėjimui.

Dar 1972 m. Tuometinės Europos ekonominės bendrijos (dabar Europos Sąjunga) narės, pripažindamos, kad žala aplinkai peržengia valstybių sienas, sutarė, kad Europoje reikalinga bendra tarpvalstybinė politika. Nuo to laiko Europoje buvo priimti ir pradėjo aktyviai veikti teisės aktai ir norminių rodiklių priemonės kovai su aplinkos blogėjimu.

Europos Vadovų Tarybos priimtas reglamentas iškart įsigaliojo visoms valstybėms narėms. Svarbūs teisėkūros pažangos momentai įvyko 1979 m. patvirtinus laukinių paukščių apsaugos direktyvą, 1985 m. – direktyvą dėl tam tikrų valstybinių ir privačių projektų poveikio aplinkai įvertinimo, 1992 m. – direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės floros bei faunos apsaugos ir 1996 m. – direktyvą dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės. Gamintojams ir dizaineriams svarbi daugybė kitų direktyvų, įskaitant transporto priemones, elektroninę įrangą, toksiškas ir pavojingas atliekas bei pakuočių atliekas. Šių taisyklių laikomasi ir už Europos ribų, nes tarptautinės įmonės, gaminančios automobilius, elektronines prekes, pakuotes ir chemijos produktus, turi atitikti šiuos griežtus standartus.^[3]

Tvarumo principo sėkmę lemia paprastas modelis, kuris vizualizuojamas, kaip ramsčių konstrukcija – tvarus vystymasis, kaip viršutinė, visa apimanti horizontalė, į kurią remiasi kiti trys vertikalūs ramsčiai – socialinis, aplinkos apsauga ir ekonomikos vystymasis. Modelis pabrėžia vienodą kiekvieno ramsčio svarbą. Jei kuris nors aspektas bus ignoruojamas arba jam bus suteiktas didesnis prioritetas nei kitiems, visi trys aspektai bus išbalansuoti ir destabilizuoti, nes jie yra tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito priklausomi. Šias tris dedamąsias reikia spręsti vienu metu, nes kitaip kiltų disbalansas.

Minėtos sritys stipriai įtakoja žmoniją, tačiau egzistuoja dar viena veiksnių sritis, svarbi žmonių sąveikoje. Tai tradicijos ir kultūra – muzika ir menas, religija ir etika, šeimos santykiai ir t.t. Šie svarbūs elementai nėra grindžiami jokiais mainais, tačiau jie ženkliai veikia vartojimą ir elgesio kultūrą bei kitus socialinius reiškinius visuomenėje. Savo ruožtu, egzistuoja visuomenės reikalavimai (oro, maisto ir vandens) iš biosferos, kaip ir būsto, transportavimo energijos ir žaliavų bei produktų, nuo kurių esame ne mažiau priklausomi.

Žmonijos istorinė raida byloja, jog gyventojų skaičius nuolat ir vis sparčiau auga, tačiau nei pati visuomenė, nei jos poreikiai negali būti didesni už ją supančią ir palaikančią biosferą. Natūralioms, socialinėms ir plėtros sistemoms, nuo kurių žmonija priklauso, yra ribos ir glaudžioje sąveikoje atsiranda tiesioginė priklausomybė. Taigi, visuomenės sveikata tiesiogiai priklauso nuo biosferos sveikatos.^[4]

Dėl spartaus visuomenės ir vartojimo augimo, raginama grįžti į romantizuotą ikipramoninę praeitį, kurioje žmogaus ekologinis poveikis buvo daug mažesnis nei dabar. Lygiai taip pat reikia būti atsargiems, per daug entuziastingai vykdant pažangą technologijų vystyme. Įsipareigojimas žmonijos pažangai gali būti pavojingas, jei pamirštama pasimokyti iš skaudžių praeities klaidų. Tai nereiškia, kad turėtume atmesti progreso idėją ir idealizuoti prarastą gyvenimo būdą, kuris, greičiausiai, niekada realiai neegzistavo taip, kaip įsivaizduojama duotuoju momentu.

Pooran Desai^[5] kartu su Sue Riddiestone 1992 m. įkūrė JK kompaniją BioRegional^[6]. Jų tikslas buvo atkreipti dėmesį į pernelyg didelį išteklių sunaudojimą, siekiant sunaikinti aplinką. BioRegional yra labdaros organizacija, sudaryta iš daugybės įmonių. Šios organizacijos pagrindinis siekis – sukurti BioRegional projektų modelius, kuriuos galima įtraukti į įprastinę ekonomiką, steigiant naujas įmones arba bendradarbiaujant su esamomis.

One Planet Living^[7] projekto tikslas yra sukurti laimingo ir sveiko gyvenimo sprendimus, atsižvelgiant į Žemės išteklius. Norėdami tai padaryti, projektuose naudojama holistinė dešimties principų tvarumo sistema, kurią sudaro:
 1. nulinė tarša anglies junginiais. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir visos energijos tiekimas naudojant atsinaujinančias technologijas.
 2. Nulinis atliekų susidarymas. Atliekų sumažinimas, jei įmanoma, pakartotinis panaudojimas ir atliekų utilizavimas.
 3. Tvarus transportas. Įvairiomis priemonėmis mažinamas poreikis keliauti (patogesnė infrastruktūra), o siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį, skatinamas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto priemonių naudojimas.
 4. Tvarios medžiagos. Tvarių produktų kūrimas ir naudojimas.
 5. Vietinis ir tvarus maistas. Mažai kenksmingo, vietinio sezoninio ir ekologiško maisto vartojimo skatinimas, maisto bei pakuočių atliekų kiekio mažinimas.
 6. Tvarios atliekos. Efektyviau naudoti atliekas, spręsti vietinių potvynių priežastis ir vandens telkinių taršą.
 7. Natūralios buveinės ir laukinė gamta. Apsaugoti ir išplėsti senas gyvenvietes ir sukurti naują laukinės gamtos erdvę.
 8. Kultūra ir paveldas. Atgaivinti vietos identitetą ir išmintį, paremti menus ir dalyvavimą juose.
 9. Teisingumas, sąžininga prekyba ir vietos ekonomika. Įgalinanti teisingą atlyginimą darbo vietose, teikti paramą vietos bendruomenėms ir sąžiningai prekybai.
10. Sveikata ir laimė. Skatinant aktyvų, visuomenišką, prasmingą gyvenimą, siekiant skatinti gerą sveikatą ir gerovę.

Tvaraus dizaino koncepcija. Ekologinis dizainas yra koncepcija, apimanti aplinkosaugos aspektų integravimą į produkto kūrimą. Gaminio dizainas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį mažinant poveikį aplinkai, nes produkto dizainas nulemia svarbius medžiagų pasirinkimus, suvartojamos energijos ir vandens kiekį ir gyvavimo ciklo trukmę.

Tvaraus dizaino koncepcija tiesiogiai kilus iš darnaus vystymosi idėjos. Sąvoka tvarus dizainas gali sudaryti vaizdą, jog siekiama pasirūpinti paties dizaino proceso gerove, tačiau iš tikrųjų ši sąvoka reiškia, kad tvaraus dizaino procesuose užsimezga tik tie sprendimai, kuriais galime pasiekti tvarios aplinkos kūrimo.

Pradžioje prie darnaus vystymosi dizaineriai prisidėjo projektuodami ekologinius dizaino objektus pagal aplinkosaugos reikalavimus, atkreipdami dėmesį į jų charakteristikas gyvavimo ciklo metu. Dabar jau projektuojama įvertinus socialinius, technologinius – gamybos ir vartojimo aspektus. Idėjų ieškoma visam aplinkos ir visuomenės gerovės spektrui – nuo tvarių produktų ir paslaugų sistemų iki naujų gyvenimo būdų.

Šio radikalesnio mąstymo geriausias dizaino rezultatas gali būti ne naujas produktas, o nauja sistema ar produkto naudojimo būdas. Gerų pavyzdžių galima rasti visose srityse, tačiau svarstant apie tvarias idėjas baldų dizainui, verta prisiminti puikiai funkcionuojančius B & B viešbučius, kur veikia savos aplinkos ir turimų daiktų dalijimosi sistema. Taigi, įvertinus naujų namų ir interjero įrangos poreikį, užuot sukurtų naujų baldų, sukurta nauja tvari vartotojų sistema. Kitas pavyzdys, kaip vienas iš pačių skaudžiausių, plastikinių maišelių pakeitimas į tekstilinius ar popierinius. Vartotojui, tai smulkmena, kuri nepakeičia atliekamos funkcijos, tačiau, tai didelių problemų sprendimo esmė. Šių sprendimų įgyvendinimui reikia, kad dizaineriai dirbtų nauju, labiau tarpdisciplininiu būdu, į kurį būtų įtraukti tiek tiksliniai vartotojai, tiek visi kiti suinteresuoti dalyviai, tiesiogiai ar netiesiogiai darantys įtaką.

Dabartiniai tvaraus dizaino apibrėžimai ir diskursai vis dar daugiausia išdėstyti tvarios gamybos ir vartojimo tema rinkos ekonomikoje. Šis diskursas buvo iššūkis tokiems terminams kaip socialiai sąmoningas dizainas, vystymo dizainas ir dizaino altruizmas.^[8]

Ideali, tvari visuomenė būtų tokia, kurioje visi turėtų vienodas galimybes gerai gyventi darnoje su gamta. Ši darnios visuomenės samprata yra paprasta ir aiški, tačiau problemiška. Vis dėlto vis daugiau dizainerių kuria tokios tvarios visuomenės viziją ir pasiūlymus.

Dizainas yra labai svarbus nagrinėjant įvairias tvarumo perspektyvas, nes jis gali sudaryti reikšmingą (ir teigiamą, ir neigiamą) ekonominį, aplinkos ir socialinį efektą. Dizainas gali paskatinti produktų, procesų ir paslaugų dematerializavimą. Dar svarbiau, kad dizainas gali pakeisti visuomenės požiūrį ir įpročius. Pradėdami galvoti apie tvarių pokyčių kūrimą, dizaineriai turi mokėti valdyti įrankius tvarių sprendimų priėmimui, žinoti apie pagrindines ekologijos problemas ir pokyčius.

Esama daugybės terminų, įvardinančių žalio – gamtai draugiško dizaino tipą: ekologinis dizainas, ekologinis dizainas, darnus dizainas ir tvarus dizainas. Pastarąjį tarptautiniame lygmenyje galima vadinti trumpiniu D4S (angl. Design for Sustainability). Terminas apibūdina kontekstą ir dabartinį mąstymą apie tai, kaip dizaino sprendimais reaguojama į darnaus vystymosi perspektyvas. Visi išvardinti terminai vartojami ir nelabai jaučiamas jų skirtumas. Tačiau šis terminologijos vystymasis rodo vis didesnį rafinuotumą mąstyme apie dizainą aplinkosauginiu ir socialinės atsakomybės požiūriu. Vartojant šiuos terminus, neatsižvelgiant į tikruosius reikšmių skirtumus, neįvertinami pokyčiai dizaino ir tvarumo sąveikoje.

Žaliojo dizaino (angl. Green Design) terminas buvo pirmasis, kurį vartojo dizaino bendruomenė. Pradžioje susitelkta ties aplinkosaugos aspektais, kreipiant dėmesį į pavienius dizaino objektus arba vieną ekologinio poveikio aspektą projekte, pavyzdžiui, konstrukcinių medžiagų parinkimą ar energijos sąnaudas. Daugeliui dizainerių ekologinis dizainas, tai perdirbtų medžiagų panaudojimas. Tačiau reikia stengtis iš viso nebenaudoti polimerų, pakeisti juos alternatyviomis biologinės kilmės medžiagomis. Šie pokyčiai pašalintų poveikį aplinkai, nedarydami įtakos produkto paskirčiai ar formai.

Darnaus dizaino (angl. Harmonious Design) sąvoka, įprasminanti gerovės žmonijai ir gamtai siekiamybę, dažnai vartojama kalbant apie antrinį dizainą (angl. Trash Design), kai naujam dizaino objektui panaudojamos antrinės žaliavos arba jau panaudoti daiktai. Puikus sprendimas vienai įmonei kurti produkciją iš kitos įmonės atliekinių – antrininių žaliavų ir tokiu principu prisidėti prie žiedinės ekonomikos. Tačiau pavieniais atvejais, kai projektuojama iš panaudotų objektų, darnumas labai laikinas – ne už ilgo jis vis tiek virsta šiukšle.

Sąvoka tvarumas (angl. Sustainable) apima sudėtingas idėjų grupes. Tai gali apimti beveik bet kurį žmogaus supratimo ir reagavimo į ekologinę bei socialinę atsakomybę ir poveikį aspektą. Todėl sunku apibūdinti tvarumą. Tvarumas kartais sumažinamas iki atskirų klausimų, lengvai suprantamų principų ar veiksmų, verčiančių mus kovoti ir daryti ką nors naudingo ir konstruktyvaus. Tačiau šie atskiri klausimai gali pavojingai atitraukti nuo didesnių problemų. Rizikuojama sutelkti dėmesį į keletą akivaizdžiai matomų, bet iš tikrųjų gana menkų klausimų ir dėl to nesugebėti išspręsti visuomenės gyvenimo būdo, organizacijų veiklų ir socialinių problemų poveikio.

Šiandien dizaineriai turi turėti vis daugiau įžvalgų keliems metams į priekį, domėtis kurioje srityje tam tikros plėtros reikės rytoj, o svarbiausia, turi įprasti paklausti savęs, kas bus su jo sukurtu produktu ir netrukus, ir tolimoje ateityje.

Dar ne taip seniai dizaino objekto tvarumas ir ilgaamžiškumas neturėjo nieko bendro su mada. Mados tendencijos greitai praeina, o nebemadingi daiktai išmetami. Dėl šių priežasčių tvaraus dizaino objektai yra palyginti nepretenzingi. Dažnai jie patrauklūs ne savo išvaizda, o įtikinamu sumanymu. Medžiagos pasirinkimas, konstrukcija ir prasmingai įgyvendinama idėja vaidina daug svarbesnį vaidmenį nei ekstravagantiška išvaizda.

Šiandieninis spaudimas, kurį reikia atlaikyti priimant sprendimus dėl tvaraus poveikio, yra milžiniškas. Laikui bėgant keičiasi vartojimo priežastys, iškyla vis kitų produktų poreikis, keičiasi ir dizaino principai. Keičiasi ir vartotojas, todėl nuolat atsiranda naujų problemų. Dizaineriai ne tik negali atsilikti nuo tempo, dar svarbiau... nors vienu žingsniu būti priekyje.

Vartotojas įsivaizduodamas ekologišką produktą, kartais linkęs priimti tik tam tikras asociatyvias medžiagas ir dažniausiai tai pagrindžiama vien tik emocija. Tai apsunkina dizainerio darbą. Tvarumas negali būti tapatinamas tik su atpažįstamomis medžiagomis, tokiomis kaip mediena, kamštiena ar vilna.Tai platesne prasme įvertintų pasirinkimų rinkinys – modulinės konstrukcijos, kurias lengva surinkti ir remontuoti, ilgaamžiškumo, greitam nusidėvėjimui atsparių paviršių, tvarių gamybos technologijų, galimybių perdirbti, teigiamo poveikio žmonijai ir gamtai užtikrinimo ir kitokių parametrų.

Į naujo produkto projektavimą įtraukiant ekologinius aspektus, išskiriami aktyvios ir pasyvios ekologijos parametrai. Aktyvioji ekologija apibūdinama faktais, kuriuos dizaineris turi žinoti ir į kuriuos reikia atsižvelgti kuriant koncepciją: identifikatoriai, produktų linijos analizė, ekologiniai balansai, vandens bei energijos suvartojimas ir kt. Pasyviojoje ekologijoje vertinamas produkto poveikis visuomenei ir individams. Kruopštus pasyvios ir aktyvios ekologijos svarstymas ir integracija netrukdo aukštos kokybės dizaino projektams – dažniausiai būtent šių dviejų aspektų derinys lemia labai novatoriškus dizaino sprendimus.

Šiuolaikinės tvarumo perspektyvos paprastai sudarytos atsižvelgiant į darnaus vystymosi koncepciją. Dominuojanti darnaus vystymosi idėja kyla iš vadinamos Brundtland plėtros apibrėžties^[9], kuri patenkina dabarties poreikius nepakenkiant ateities kartų galimybėms patenkinti savo pačių poreikius. Manoma, kad gali būti tvarus vystymasis, kad galima išlaikyti ekonomikos augimą ir turtingą šiuolaikinį gyvenimo būdą, išsaugant Žemę ir natūralias jos sistemas.

^[1] Istorija [interaktyvus]. Darnus vystymasis [žiūrėta 2019 m. sausio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://darnusvystymasis.gpf.lt/lt/istorija>

^[2] Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijos (angl. United Nations Conference on Sustainable Development - UNCSD, vykusios 1992 m. Rio de Žaneire „Pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas darnaus vystymosi klausimais. Įgyvendinimo planas“: <http://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/ES_ir_tarptautinis_bendradarbiavimas/Darnaus%20vystymosi%20 tikslai/Kiti%20tarptautiniai%20susitarimai/Darnaus%20vystymosi%20%C4%AFgyvendinimo%20planas.pdf>

^[3] Yeang. K., Spector. A., Green Design: From Theory to Practice. London, UK: Black Dog Architecture, 2011.

^[4] Chick, A., Micklethwaite. P., Design for Sustainable Change, UK: Bloomsbury Visual Arts, 2017, p. 83.

^[5] Pooran Desai – studijavo Oksfordo ir Kembridžo universitetuose, dirbo darnios miškininkystės pramonėje. Jo darbas paskatino vienos iš pirmųjų tvarumo bendrovių „BioRegional Charcoal Company“ įsikūrimą. 1997 m. inicijavo ekologinio kaimo projektą „BedZED“, sukūrė terminą „One planet living“, yra ekologiško nekilnojamojo turto, tvarios miškininkystės ir ekologinės žemdirbystės verslo atstovas, trijų knygų autorius arba bendraautorius ir apdovanojimų, įskaitant Britanijos imperijos karininko ordino, gavėjas.

^[6] Bioregional – tai verslumo labdaros organizacija, kurios tikslas - surasti ir pateikti praktinius tvarumo sprendimus. Dėmesys sutelkimas į per didelį išteklių vartojimą, neigiamai veikiantį gamtą ir naujų galimybių naudoti vietinius išteklius, ieškojimą. Plačiau: BioRegional champions a better way to live [interaktyvus]. BioRegional [žiūrėta 2019 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.bioregional.com>

^[7] One Planet Living – tai vienos planetos, kurioje galima sėkmingai gyventi iš Žemės išteklių, vizija ir aiški sistema šiam tikslui pasiekti. Plačiau: One Planet Living [interaktyvus]. BioRegional [žiūrėta 2019 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.bioregional.com/one-planet-living>

^[8] Chick, A., Micklethwaite, P. Design for Sustainable Change, UK: Bloomsbury Visual Arts, 2017.

^[9] International Institute for Sustainable Development [interaktyvus]. Brundtland Report [žiūrėta 2019 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.iisd.org/topic/sustainable-development>