Juozas Galkus

„Su Vyčio ženklu. Trumpa Lietuvos heraldikos istorija, bei kai kurios taisyklės“

Vilniaus dailės akademijos leidykloje rengiama knyga apie Lietuvos heraldikos meną. Šioje knygoje apžvelgiama heraldikos istorija, per šimtmečius susiformavusios jos taisyklės ir struktūriniai elementai: spaudo su raiteliu pasirodymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, heraldikos pradžia Lietuvoje, dvigubas kryžius ir Gedimino stulpai, XIX a. sukilimų heraldika, jungtiniai herbai, herbo širdis, kartušas, herbo etalonas, pagaliau „amžinas“ klausimas apie Vyčio pakeltą ar nuleistą uodegą ir t. t.

Knygos ištrauka.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Rasa Janulevičiūtė

Lietuvos pramoninio baldų dizaino istorijos tyrimas: „Ventos“ metraščiai

Knygos rengimą rėmė Lietuvos kultūros taryba

Tyrimas skirtas nagrinėti dar tarpukario Lietuvoje įkurtos baldų gamybos įmonės, Moisiejaus Raiko ir Joselio Rodo baldų dirbtuvės, baldų gamybos fabriko „Rūdė“, vėliau išaugusio į Šiaulių baldų gamybinį susivienijimą „Venta“, veiklą ir įmonės sovietinio laikotarpio gaminius – jų dizaino ir gamybos proceso ypatumus. Tyrimo šaltiniu tapo unikalūs UAB „Venta LT“ esantys, permainingais istorinių lūžių metais išsaugoti metraščiai / kraštotyros darbai. Atliekant tyrimą iškilo daugybė klausimų sietinų su Lietuvos dizaino istorija: kokie buvo gaminiai, kas jų autoriai, kaip kito gaminių stilistika, kokie buvo projektuotojų ir gamintojų ryšiai. Pirmoji tyrimo dalis skirta įmonės istorijos apžvalgai, antroji – gaminių ir pramoninio dizaino tyrimui. Siekiant atskleisti tyrimo specifiką, išryškinti tyrimo objektą ir patį tyrimą suaktualinti sudaryta chronologinė gaminių (kėdžių) sekos diagrama.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Algimantas Mačiulis

„ARCHITEKTŪRA: STILIAI, KOMPOZICIJA, MENŲ SĄVEIKA“

Knygos rengimą rėmė Lietuvos kultūros taryba

Architektūroje formos raiškos priemonių visumą lemia istorinės epochos ir atskiro laikotarpio bendrosios pažiūros, taip pat ir individuali architekto vaizduotė, profesinė patirtis. Nedaug turime mokslinės ir edukacinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjama architektūrinė kompozicija, meninė forma, jos kaita, konstrukcinių sistemų, naujų technologijų įtaka meninei formai, aplinkos, urbanistinio ir gamtinio konteksto reikšmė ir pan.

Dar 1997 m. išėjo architekto, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Algimanto Mačiulio parengtas architektūros vadovėlis „Architektūra. Stiliai, kompozicija, meninė sąveika“, kuriame bandyta aptarti pagrindinius architektūros bruožus, atskiras architektūros šakas. Jame analizuojama, kaip konstrukcijų ir architektūros formų darnoje atsiranda stilius, apibūdinami architektūros kompozicijos ypatumai (vientisumas, ritmas, proporcijos, mastelis, spalva, simboliai ir kt.), taip pat aptariami dailės kūriniai architektūroje. Šis Vilniaus dailės akademijos leidyklos nemažu tiražu išleistas vadovėlis jau senokai išparduotas, todėl po dvidešimties metų parengtas antrasis leidimas, papildytas naujausiais pasaulio ir Lietuvos objektais, architektūros teorijos kompozicijos nuostatomis.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

1964–1984 m. Lietuvos grafinio dizaino kūrėjai: 
atkurtas 1984 m. Respublikinės taikomosios grafikos parodos katalogas

Mokslo šaltinis

Sudarytoja: dr. Karolina Jakaitė
 

Knygos rengimą rėmė Lietuvos kultūros taryba

Šis leidinys – tai atkurtas 1984 m. Kaune vykusios Respublikinės taikomosios grafikos parodos katalogas. Medžiagą jam buvo surinkęs vienas iš tos parodos organizatorių – dailininkas, grafinio dizaino kūrėjas Kęstutis Gvalda (1925­–2011). Kataloge pristatoma 100 lietuvių autorių, XX a. 7–9 dešimtmečiais dirbusių grafinio dizaino ir reklamos srityse – tuo metu tai buvo vadinama taikomąja, reklamine arba pramonine grafika – sukurti plakatai, prekių ženklai, pakuotės, šriftai, etiketės, taip pat firminiai blankai, atvirukai, kvietimai, garbės raštai, pašto ženklai ir kiti grafinio dizaino pavyzdžiai.

Katalogas sudarytojui buvo vienas svarbiausių projektų, deja, įgyvendinti jo nespėjo. Tad atkurtas ir užbaigtas Kęstučio Gvaldos darbas, unikalus 7–9 dešimtmečių Lietuvos grafinio dizaino istorijos šaltinis, skiriamas autoriaus atminimui.

Tai leidinys, sujungiantis skirtingas Lietuvos grafinio dizaino kūrėjų kartas, šalia žinomų vardų iš nežinomybės ištraukiantis mažiau girdėtus ar visai nežinomus autorius. Taip bandoma rekonstruoti Lietuvos grafinio dizaino tradicijos įtrūkius.