Įvairaus pobūdžio keraminių dirbinių grupėms apibūdinti yra vartojami skirtingi terminai, tokie kaip „dekoratyvinė keramika“, „dailioji keramika“, „liaudies keramika“, „buitinė keramika“, „statybinė keramika“, „techninė keramika“, „pramoninė keramika“ ir kt.
Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas
Po Trakų Dievo Motinos karūna / Under the Crown of Our Lady of Trakai
Šis leidinys buvo sumanytas ne vien kaip Trakų Dievo Motinos paveikslo tyrinėjimų skelbimas, tačiau taip pat kaip besisiejančių su juo reiškinių, jo istorijos publikavimas ir viešinimas
Antrame „Kupiškėnų enciklopedijos“ tome publikuojama daugiau tūkstančio straipsnių ir apie 2300 iliustracijų
Regioninės enciklopedijos, skirtos Kupiškio kraštui, pirmojo tomo antras pataisytas ir papildytas leidimas
Leidinyje pateikiama informacija apie pilies vardus, legendas. Pristatomi Panemunės pilies valdytojai ir jų istorijos. Iliustruotai pateikiama informacija, kaip buvo statoma, rekonstruojama ir restauruojama mūrinė Panemunės pilis. Paskutinis leidinio skyrius pristato Balio Buračo 1942 m. užrašus apie pilį iš jo kelionės Panemuniais.
Remiantis daugiausia Vilniaus švietimo apygardos dokumentais, saugomais Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Kražių mokyklos tikrinimo dokumentais, ataskaitomis, esančiomis Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje esančia medžiaga, taip pat ir skelbtais tyrinėjimais, apžvelgiama Kražių mokyklos ir gimnazijos istorija nuo jėzuitų ordino panaikinimo (1773) iki jos iškėlimo j Kauną 1844 m.
Prieš keletą metų pradėto leisti „Lietuvos dvarų sodybų atlaso“, kurio tikslas išsiaiškinti, užfiksuoti bei aprašyti visas buvusias ir esamas dvarų sodybas, antrasis tomas
Monografijoje pateikiami istoriniai duomenys apie Telšių vyskupijos varpus (XV–XXI a.), aptariami žymiausi liejikai, nustatomi jų gaminiai, atskleidžiamas varpų paplitimas, skambinimo instrumentais būdai ir tradicijos
Leidinyje apžvelgiama ir vertinama 117 - os Lietuvos architektūros paveldo objektų interjero raida - nuo gotikos iki istorizmo laikotarpio
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.
Św. Kazimierz, a raczej jego wizerunek zachowany w słowie pisanym, jak w dziełach sztuk wizualnych, jest tematem tej pracy
Knygoje apžvelgiami Viekšnių apylinkių archeologijos, meno ir mitologijos paminklai, nagrinėjama miesto, dvaro, kalatikų ir stačiatikių parapijų, medicinos ir švietimo istorinės raidos, analizuojami miesto heraldikos pokyčiai bei iškiliausių su šiuo kraštu susijusių asmenybių veikla.
Vilniaus basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Teresės bažnyčia. Prie Vilniaus miesto sienos įsikūręs Šv. Teresės basųjų karmelitų vienuolynas buvo seniausias ir didžiausias šio ordino konventas.
Vilniaus benediktinių vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia. Filme pasakojama apie Vilniaus benediktinių vienuolyną, funduotą XVII a.
Pažaislio kamaldulių vienuolynas išsiskiria nuostabiaisLietuvos baroko meno paminklais ir sudėtinga, tačiau įdomia istorija
Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas ir bažnyčia. Filme pasakojama apie istoriškai itin svarbioje vietoje – kunigaikščio Kęstučio pilyje – įsteigtą vienuolyną.
Videniškių regulinių atgailos kanauninkų vienuolynas ir bažnyčia. Kunigaikščių Giedraičių rūpesčiu ir lėšomis pastatyta Videniškių bažnyčia ir vienuolynas XVII–XVIII a. buvo reikšmingas Lietuvos dvasinio gyvenimo židinys ir svarbiausias atgailos kanauninkų – įdomios, bet išnykusios ir dabar primirštos vienuolijos – centras.
Žymiausias XX a. antrosios pusės Vilniaus architektūros fotografas Mečislovas Sakalauskas visuomenei pristato dar vieną albumą
Knygoje pristatoma ir išsamiai aptariama Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato dailininko Algirdo Dovydėno vitražų kūryba
Elektroninėje knygoje pristatoma Lietuvos XVI-XVIII a. dailės ir architektūros istorija, pateikiant 40-ties svarbiausių LDK dirbusių archtektų, tapytojų, skulptoriųbir raižytojų gyvenimo bei kūrybos aprašymus
Dvikalbė knyga skirta Vilniaus paminklų istorijai nuo XIX a. iki šių dienų
Straipsnių rinktinė skirta labai svarbiam, tačiau kultūriškai mažai artikuliuotam karališkajam Lietuvos kultūros aspektui, kuris svarbus giliau suvokiant patį „karališkumo“ reiškinį, jos reikšmę ir transformacijas krikščioniškoje dailės ikonografijoje, pasaulietiniame mene, kitose kultūros srityse
Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją
Straipsnių rinkinyje apžvelgiama Salantų parapijos istorija
Pirmojoje Atlaso knygoje aprašytos 133 kada nors Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje buvusių dvarų sodybos. Istoriniai duomenys apie dvarus papildyti inventorinių aprašų informacija ir iliustruoti archyvine medžiaga
Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva 1637 m. Žemaičių Kalvarijoje (tuomet vadintoje Gardais) įkurtas Kalvarijos ansamblis
XVII–XVIII a. didikų Valavičių lėšomis pastatytas bernardinų vienuolyno ansamblis Tytuvėnuose yra vienas iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje
Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis
Tai pasakojimas apie ypač reikšmingą Lietuvos kultūros istorijos objektą
Knygoje publikuojami straipsniai apie Žemalės bažnyčią ir jos meno paminklus
Knygoje pateikiama vieno iš Žemaitijos medinės sakralinės architektūros paminklų – Geidžių bažnyčios (Mažeikių r.) statybos istorija ir architektūros raida, aptarti joje buvę ir esantys dailės paminklai
Knygoje pasakojama apie vieną gražiausių barokinių paminklų Lietuvoje – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei ilgą laiką prie jos gyvavusį Laterano kanauninkų vienuolyną
Knygoje-albume pristatomos Plungės dekanato sakralinės architektūros ir dailės paminklai aptinkami Rietavo, Tverų, Kantaučių, Lieplaukės, Medingėnų, Žlibinų bažnyčiose ir koplyčiose
Jungtinis tomas, apimantis visų Plungės dekanato bažnyčių aprašymus.
Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą
Trijų tomų veikalo „Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė“ pirmoji knyga
Monografijoje, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose
Baroko architektūros ir dailės ansamblis įdomus ir kaip istorijos paminklas.
Ambicinga architektūra ir puošnia lipdyba pasižymi Antakalnio trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčia
Pasakojimas apie pranciškonų konvento vilniuje istoriją.
Pranciškoniškojo dvasingumo ir kultūros centrą Vilniuje – bernardinų konventą
Knygoje aprašomas pirmasis Lietuvoje pašto kelias, XIX a. sujungęs Sankt Peterburgą ir Varšuvą
Vadovas supažindina su kaimyninės Lenkijos šiaurinės dalies architektūros ir dailės paminklais
Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai
Knygoje aptariama Tauragės krašto priešistorė ir istorija nuo XIII a. iki šių dienų
Kodėl kalnas, ant kurio stovi Telšių katedra, vadinamas Insula, išvertus iš lotynų kalbos - sala? Senajame Testamente Salomis vadinti pasaulio pakraščiai, užkampiai. Telšių vyskupija, Žemaičių žemė, vakarinis Lietuvos valstybės pakraštys - gal todėl Žemaičių žemės vyskupo katedrai pridera stovėti ant Lietuvos vasltybės pakraštį primenančios Insulos kalvos?
Leidinyje istoriniu ir meniniu aspektu pristatyti Kelmės dekanate esantys 24 bažnyčių ir vienuolynų ansambliai
Daugiau negu per šešis šimtmečius nuo katalikybės įvedimo Lietuvoje suręsta daug liaudiškų ir profesionalių medinių sakralinių pastatų. Daugelio jų architektūra turi išliekamąją vertę...
Žinomo architekto, VDA garbės profesoriaus Vytauto Edmundo Čekanausko piešinių albumas. Publikuojama trys dešimtys septintajame–aštuntajame dešimtmetyje sukurtų darbų.
Publikuojami straipsniai, nagrinėjantys architekto gyvenimą ir kūrybą