Prieš keletą metų pradėto leisti „Lietuvos dvarų sodybų atlaso“, kurio tikslas išsiaiškinti, užfiksuoti bei aprašyti visas buvusias ir esamas dvarų sodybas, antrasis tomas. Jis skirtas itin menkai pažįstamam ir gana savitam etnokultūrinio Mažosios Lietuvos regiono šiaurrytinės dalies kampeliui. Remiantis įvairiais šaltiniais išaiškintos XVI–XX a. pirmoje pusėje Pagėgių savivaldybės ribose buvusios 128 dvarų ar palivarkų sodybos, tiek parengta ir aprašų. Pažymėtina, kad iš šio skaičiaus iki šių dienų (ir tai fragmentiškai) išliko tik 11 sodybų.
Kodėl kalnas, ant kurio stovi Telšių katedra, vadinamas Insula, išvertus iš lotynų kalbos - sala? Senajame Testamente Salomis vadinti pasaulio pakraščiai, užkampiai. Telšių vyskupija, Žemaičių žemė, vakarinis Lietuvos valstybės pakraštys - gal todėl Žemaičių žemės vyskupo katedrai pridera stovėti ant Lietuvos vasltybės pakraštį primenančios Insulos kalvos?
Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai