Serija skirta vertingiausiam Vakarų Lietuvos literatūros dailės, architektūros palikimui, sukauptam dvaruose, bažnyčiose ir muziejuose, populiarinti.
Albume matysite daugiau kaip 1000 kalvių dirbintų paminklinių kryžių iš viso Žemaitijos regiono miestų, miestelių ir kaimų kapinių, iš dalelės Mažosios Lietuvos vietovių. Nuotraukų ir piešinių lobyne atsiveria mūsų tautos kultūros klodai, tačiau šimtamečių kalvių kryžių yra išlikusių tik vienetai ar po kelias dešimtis miestuose, o mažuose miesteliuose, kaimuose, kur bendruomenės dar gyvai saugo senolių atminimą, jų galima rasti šiek tiek daugiau. Albumas skiriamas visiems, kas nori pažinti geležinė kryždirbystę, paplitusią prieš šimtmetį Žemaitijoje.
Kodėl „Žemės keleiviai“? Ir lietuvių jausenoje tas keleiviškumas, tas begalinis žmonių ėjimas žemės keliais ir vieškeliais giliai įspaustas. Petro Dirgėlos užmojis – kelių istorinių knygų žemės keleivių epas. Begalybės, bet ir ribos jausmas. Liūdesio formulė, nepriekaištingo kalbos tono – lyg vos nujaučiama ankstyvo Lietuvos rudens šviesa ant laukų ir kelių. Namo, namo, o vis benamiai, vieniši klajūnai, nepareinantys, nesugrįžtantys žemės keleiviai.
Vadovas po žemaičių „Alkos“ muziejaus archeologinę ekspoziciją.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
Pristatome Žemaičių krašto archeologų, istorikų, literatų, kalbininkų, meno ir kultūros istorikų bandymą aptarti istorijos ir kultūros faktus, įvykius, lėmusius ir lemiančius Žemaičių išskirtinumą ir savitumą. Ši knyga mus kviečia pažvelgti į žemaičių kultūros kūrėjų idealų viršūnės, į netekčių ir tragedijų, kurios yra išlikimo istorijoje, kainą.
Ši knyga, sąlygiškai pavadinta „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“, sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 metais, renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 metais, ir gausi medžiaga 1830–1831 metų sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje Rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.
Albume pateikiamos Mažeikių muziejaus nuotraukos, taip pat, publikuojamos fotografijos iš Merkelio Račkausko gimnazijos, asmeninių Mariaus Jankausko, Antano Žulpos kolekcijų ir Motuzų šeimos archyvo. Nuotraukos atsispindi kokie Mažeikiai buvo iki nepriklausomybės ir kuo jie tapo artėjant naujoms okupacijoms.
Remiantis daugiausia Vilniaus švietimo apygardos dokumentais, saugomais Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Kražių mokyklos tikrinimo dokumentais, ataskaitomis, esančiomis Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje esančia medžiaga, taip pat ir skelbtais tyrinėjimais, apžvelgiama Kražių mokyklos ir gimnazijos istorija nuo jėzuitų ordino panaikinimo (1773) iki jos iškėlimo j Kauną 1844 m.
Knygoje apžvelgiami Viekšnių apylinkių archeologijos, meno ir mitologijos paminklai, nagrinėjama miesto, dvaro, kalatikų ir stačiatikių parapijų, medicinos ir švietimo istorinės raidos, analizuojami miesto heraldikos pokyčiai bei iškiliausių su šiuo kraštu susijusių asmenybių veikla.
Straipsnių rinkinyje apžvelgiama Salantų parapijos istorija
Knygoje publikuojami straipsniai apie Žemalės bažnyčią ir jos meno paminklus
Monografijoje tyrinėjamas poeto Vytauto Mačernio gyvenimas ir kūryba