1896 m. vasarą du telšiškiai – Mykolas Brenšteinas (1874-1938) ir Leopoldas Andrijauskas (1868-1947) išėjo iš Telšių į Liepoją. Jų kelias ėjo per Lieplaukę, Alsėdžius, Platelius, Gintališkę, Salantus, Karteną, Kretingą, Palangą, Šventąją ir Rucavą. Fotografijos mėgėjas Brenšteinas į kelionę pasiėmė fotoaparatą, o dailininkas Andrijauskas – kelioninį molbertą. Brenšteinas, kurį visą gyvenimą domino Lietuvos ir ypač Žemaitijos praeitis, senovės paminklai, senienų ir meno rinkiniai, pasiėmė ir mokyklinį sąsiuvinį, kuriame gimtąja lenkų kalba aprašė kelionės įspūdžius, bekeliaujant aplankytas vietas ir sutiktus žmones, matytus meno kūrinius ir istorines vertybes.
Šis Žemaitijos praeities pažinimui svarbus kelionės dienoraštis, saugomas Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, iki šiol buvęs žinomas siauram istorikų ir menotyrininkų ratui, dabar pateikiamas Lietuvos skaitytojams, išverstas į lietuvių kalbą, su gausiais ir išsamiais komentarais, iliustruotas 19 a. pabaigos nuotraukomis, paveikslų reprodukcijomis ir žemėlapiais. Knygoje taip pat pateikiamas transkribuotas lenkiškas dienoraščio tekstas ir išsamios rodyklės.
Knygą sudarė, įvadą parašė, dienoraštį iš lenkų kalbos išvertė ir komentarus parengė fotografijos istorikas dr. Dainius Junevičius. Prof. dr. Rasos Janulevičiūtės sukurtą knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla „Žemaičių praeities“ serijoje.
Sudarytojas – Dainius Junevičius
Recenzentai – Adomas Butrimas ir Irena Fedorovič
Redaktorė – Ona Balkevičienė
Dizainerė – Rasa Janulevičiūtė
Rodykles sudarė Dainius Junevičius ir Ona Balkevičienė
Viršelyje: Fotografas nenurodytas. Mykolas Brenšteinas ir Leopoldas Andžejevskis pėsčiųjų žygyje iš Telšių į Liepoją. 1896 gegužės 21 d. – birželio 5 d.
Biblioteka Narodowa. F. 34756, F. 34756/IVA
Albume matysite daugiau kaip 1000 kalvių dirbintų paminklinių kryžių iš viso Žemaitijos regiono miestų, miestelių ir kaimų kapinių, iš dalelės Mažosios Lietuvos vietovių. Nuotraukų ir piešinių lobyne atsiveria mūsų tautos kultūros klodai, tačiau šimtamečių kalvių kryžių yra išlikusių tik vienetai ar po kelias dešimtis miestuose, o mažuose miesteliuose, kaimuose, kur bendruomenės dar gyvai saugo senolių atminimą, jų galima rasti šiek tiek daugiau. Albumas skiriamas visiems, kas nori pažinti geležinė kryždirbystę, paplitusią prieš šimtmetį Žemaitijoje.
Knygoje publikuojami straipsniai apie Žemalės bažnyčią ir jos meno paminklus