Pristatome Žemaičių krašto archeologų, istorikų, literatų, kalbininkų, meno ir kultūros istorikų bandymą aptarti istorijos ir kultūros faktus, įvykius, lėmusius ir lemiančius Žemaičių išskirtinumą ir savitumą. Ši knyga mus kviečia pažvelgti į žemaičių kultūros kūrėjų idealų viršūnės, į netekčių ir tragedijų, kurios yra išlikimo istorijoje, kainą.

Tekstų autoriai
Aleksandra Aleksandravičiūtė
Viktoras Liutkus
Ramutė Rachlevičiūtė

Knygą sudaro Lukiškių Dievo Motinos ikonai skirta studija ir jos kultą liudijančio šaltinio – 1737 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistos stebuklų knygos Mistinis fontanas fotografuotinis leidimas ir vertimas.

Dviejų žinomų dailėtyrininkų - VDA garbės daktaro Vlado Drėmos (1910-1995) ir jo mokytojo, ilgamečio Varšuvos nacionalinio muziejas direktoriaus prof. Stanislawo Lorentzo (1899-1989) laiškai.

Knygoje pasakojama apie XIX a. pabaigoke-XX a. pradžioje vykusią pirmųjų lietuvių iš Kupiškio apylinkių emigraciją į tolimą Pietų Amerikos valstybę - Argentiną. Knyga pasakoja kupiškėnų - Patagonijos kolonstų - šeimų istorijas, apie jų vargus, sunkumus ir laimėjimus tolimuose ir jiems netikėtai nesvetinguose kraštuose.

Knygoje pristatomas avangardinio meno grupės „Post Ars“ trisdešimties metų veiklos laikotarpis: parodos, akcijos, hepeningai, performansai, instaliacijos, žemės meno projektai, leidiniai ir individuali keturių menininkų – Alekso Andriuškevičiaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Antinio, Česlovo Lukensko ir Gintaro Zinkevičiaus – kūryba. Knygai tekstus rašė grupės menininkai, taip pat Erika Grigoravičienė, Giedrius Gulbinas, Daiva Citvarienė, Linara Dovydaitytė, Rūta Lukenskienė, Agnė Narušytė, Miglė Survilaitė, Kęstutis Šapoka.

Minint žymiausio XX a. lietuvių dailėtyrininko Vlado Drėmos 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos dailės istorikų draugija 2010 m. surengė mokslinę konferenciją, kurios medžiaga ir tapo šios knygos pagrindu.

Penketas: Bronius Gražys, Henrikas Natalevičius, Mindaugas Skudutis, Raimundas Sližys ir Romanas Vilkauskas. Knygoje pristatoma kurso draugų kūrybinė veikla nuo studijų pradžios 1970 m. iki paskutiniosios parodos 1986 m.

Kolektyvinėje monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose.

Monografijoje „Camera obscura. Lietuvos fotografijos istorija“ pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos fotografijos raida 1839–1945 m. 

Remiantis archyviniais dokumentais, istoriografija, interjerus vaizduojančiais meno kūriniais ir fotografijomis, pagrindžiant taikomųjų tyrimų analize aptartos gyvenamųjų namų XVII a. pabaigos - XX a. pradžios dienų tapybos, lipdinių, sienų apmušalų, grindų dangų, koklinių krosnių ir židinių meninės ypatybės.

Šriftas ir kaligrafija modernioje visuomenėje užima nepaprastai svarbią vietą. Tai matoma kasdien, kiekviename žingsnyje, todėl labai svarbu, kad būtų profesionalu, meniška ir įtaigu. Tam Albertas Gurskas paskyrė daugiau kaip penkis dešimtmečius

Leidinyje apžvelgiama Lietuvos plakato istorija nuo pirmųjų lietuviškų plakatų, sukurtų XIX a. viduryje iki šių dienų plakato kūrėjų darbų

It was the first recorded appearance of the name of Lithuania in the Quedlinburg Annals in 1009 that bestowed meaning upon the subsequent 1000 years of Lithuanian history. In 2009 Lithuania solemnly celebrated the millennium of this event

Monografijoje aptariami stebuklingieji Švč. Mergelės Marijos atvaizdai ir jų matymą bei suvokimą XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje liudijantys šaltiniai: stebuklų knygos, votai, kopijos ir kiti stebuklingojo atvaizdo aplinkos fenomenai

Archyvinėmis fotografijomis ir dailininko darbais gausiai iliustruotoje knygoje pirmąsyk išsamiai nušviečiamas anksti mirusio ir šiandieniniam žiūrovui mažai žinomo dailininko gyvenimo ir kūrybos kelias

Monografijoje pateikiami istoriniai duomenys apie Telšių vyskupijos varpus (XV–XXI a.), aptariami žymiausi liejikai, nustatomi jų gaminiai, atskleidžiamas varpų paplitimas, skambinimo instrumentais būdai ir tradicijos

Pagrindinis šio Acta Academiae Artium Vilnensis numerio tikslas – patikslinti ir apibrėžti urbanistikos disciplinos vietą humanitariniame ir socialiniame mokslo ir meno praktikos lauke

Dvikalbė knyga skirta Vilniaus paminklų istorijai nuo XIX a. iki šių dienų

Dvikalbis (lietuvių – anglų) Ramintos Jūrėnaitės albumas apie Arūną Vaitkūną (1956–2005)

Tai pirmoji lietuviškam porcelianui skirta knyga. Joje apžvelgta porceliano istoriją Vakarų Europoje, Lietuvoje ir Rusijoje, daug įdomių, intriguojančių faktų apie porceliano išradėjus, garsiausius meistrus, išskirtinius dirbinius ir vertingas porceliano kolekcijas.

 Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis

Monografijoje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, kurioje sovietizavimas akcentuojamas kaip esminis, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą nulemiantis, taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantis veiksnys 

Pirmoji Lietuvoje išsami mokslinė studija apie skaras, jų kilmę, rūšis, audimo būdus, puošybą, pavadinimus, nešioseną

Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės

„Dizainas šalia mūsų“ – tai saujelė minčių apie dizainą, kitaip tariant, apie žmonių sukurtų kasdienių daiktų atsiradimą

Informacinio pobūdžio žinynas, supažindinantis su Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomais Žemaitijos dvarų meno lobiais

Vadovėlyje pateikiama sodų meno stilių raida nuo pat ištakų iki didžiųjų epochinių stilių susiformavimo

Fotografijų albume pristatomi reikšmingiausi, unikaliausi Tailando, Mianmaro, Laoso ir Kambodžos architektūros ir meno šedevrai 

 Tai pirmoji iš trijų knygų, kuriomis supažindinama su dailininko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vytauto Valiaus (1930–2004) kūryba

Tai antroji iš trijų knygų, kuriomis supažindinama su dailininko Vytauto Valiaus (1930–2004) kūryba

Vadovėlis skiriamas išsiaiškinti proporcijų ir mastelio vaidmenį kiekvienos epochos architektūroje ir su ja susijusiose meninės kūrybos srityse

Knygoje aptariamos taikomosios dailės kompozicijos meninės priemonės, aiškinami architektūros ir dailės sąveikos, stiliaus ir madų klausimai bei simboliai 

Leidinyje pateikiama per 150 nuotraukų, kurios puikiai atspindi to meto bajorų madų tendencijas, aplinką, gyvenimo būdą, fotografavimo stilių

Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija, padedanti paaiškinti XX a. antrosios pusės meno tendenciją vaizduoti paprasčiausius daiktus, vengti prasmės ar apskritai nutilti

Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai

Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą

Knygoje analizuojami svarbūs Lietuvos fotografijos pokyčiai, išryškėję XX a. pabaigoje

Daugiau negu per šešis šimtmečius nuo katalikybės įvedimo Lietuvoje suręsta daug liaudiškų ir profesionalių medinių sakralinių pastatų. Daugelio jų architektūra turi išliekamąją vertę...

 Vadovėlyje nagrinėjami svarbiausi dizaino formavimosi ir raidos etapai nuo XIX a. vidurio iki XXI amžiaus

Pauliaus Normanto knyga pasakoja apie tolimą šalį Butaną

Žymaus lietuvių kaligrafo parengtas vadovėlis, kuriame, pasirėmus ilgamete patirtimi, siekiama daugiau vaizdu negu tekstu perteikti kaligrafijos ir šrifto mokymo eigą

Ši knyga išsiskiria tuo, kad apima tikrai nemažą, 1009–2009 metais paženklintą, Lietuvos gyvenimo laikotarpį