Knygoje pasakojama apie XIX a. pabaigoke-XX a. pradžioje vykusią pirmųjų lietuvių iš Kupiškio apylinkių emigraciją į tolimą Pietų Amerikos valstybę - Argentiną. Knyga pasakoja kupiškėnų - Patagonijos kolonstų - šeimų istorijas, apie jų vargus, sunkumus ir laimėjimus tolimuose ir jiems netikėtai nesvetinguose kraštuose.

Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai