Knygoje pasakojama apie XIX a. pabaigoke-XX a. pradžioje vykusią pirmųjų lietuvių iš Kupiškio apylinkių emigraciją į tolimą Pietų Amerikos valstybę - Argentiną. Tuo laiku Argentinoje buvo siekiama kurti modernią ir energingą visuomenę, pasitelkiant emigrantus iš Europos valstybių, tuo tarpu Lietuvoje teko priešintis caro valdžiai, kęsti tremtį ir prievartą bei svajoti apie laisvesnio gyvenimo paieškas kitur. Knyga pasakoja kupiškėnų - Patagonijos kolonstų - šeimų istorijas, apie jų vargus, sunkumus ir laimėjimus tolimuose ir jiems netikėtai nesvetinguose kraštuose.