Istorikai dažnai ieško taško, iš kurio apžvelgtų visas kokio nors reiškinio prasmines perspektyvas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mylėtojas tuo tašku galėtų rinktis Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Joje susipina anuo metu nesuderinamos religijos – ortodoksų ir katalikų; barokas joje uždengia ir išsaugo archajišką bizantinę stilistiką, politika čia sumišusi su aistromis, karas su kulto apraiškomis. Skelbiama paveikslo stebuklų knyga atveria dar vieną – kasdienos bėdų, rūpesčių ir vilčių klodą, bet drauge yra puikus barokinės literatūros pavyzdys.

Vytautas Ališauskas

Knygą sudaro Lukiškių Dievo Motinos ikonai skirta studija ir jos kultą liudijančio šaltinio – 1737 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistos stebuklų knygos Mistinis fontanas fotografuotinis leidimas ir vertimas. Studijoje iš esmės nagrinėjami tik du objektai. Vienas jų – tai pats Lukiškių Dievo Motinos atvaizdas, kuris 2008–2012 m. buvo restauruotas, atidengtas nuo užtapymų ir naujai atrastas kaip rusiškos kilmės XV a. pabaigos – XVI a. pradžios ikona. Kitas – Lukiškių Dievo Motinos stebuklų knyga. Visi leidinyje pateikiami tekstai ir vaizdai skirti Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje esančio stebuklingojo Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo istorijai ir savasčiai atskleisti, skirti pasakoti, cituoti ir regimai reprezentuoti materialų ir nematerialų šio garsaus atvaizdo bei jo aplinkos gyvenimą...

Tojana Račiūnaitė