Istorikai dažnai ieško taško, iš kurio apžvelgtų visas kokio nors reiškinio prasmines perspektyvas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mylėtojas tuo tašku galėtų rinktis Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Joje susipina anuo metu nesuderinamos religijos – ortodoksų ir katalikų; barokas joje uždengia ir išsaugo archajišką bizantinę stilistiką, politika čia sumišusi su aistromis, karas su kulto apraiškomis. Skelbiama paveikslo stebuklų knyga atveria dar vieną – kasdienos bėdų, rūpesčių ir vilčių klodą, bet drauge yra puikus barokinės literatūros pavyzdys.
Vytautas Ališauskas
Knygą sudaro Lukiškių Dievo Motinos ikonai skirta studija ir jos kultą liudijančio šaltinio – 1737 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistos stebuklų knygos Mistinis fontanas fotografuotinis leidimas ir vertimas. Studijoje iš esmės nagrinėjami tik du objektai. Vienas jų – tai pats Lukiškių Dievo Motinos atvaizdas, kuris 2008–2012 m. buvo restauruotas, atidengtas nuo užtapymų ir naujai atrastas kaip rusiškos kilmės XV a. pabaigos – XVI a. pradžios ikona. Kitas – Lukiškių Dievo Motinos stebuklų knyga. Visi leidinyje pateikiami tekstai ir vaizdai skirti Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje esančio stebuklingojo Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo istorijai ir savasčiai atskleisti, skirti pasakoti, cituoti ir regimai reprezentuoti materialų ir nematerialų šio garsaus atvaizdo bei jo aplinkos gyvenimą...
Tojana Račiūnaitė
Šriftas ir kaligrafija modernioje visuomenėje užima nepaprastai svarbią vietą. Tai matoma kasdien, kiekviename žingsnyje, todėl labai svarbu, kad būtų profesionalu, meniška ir įtaigu. Tam Albertas Gurskas paskyrė daugiau kaip penkis dešimtmečius
„Dizainas šalia mūsų“ – tai saujelė minčių apie dizainą, kitaip tariant, apie žmonių sukurtų kasdienių daiktų atsiradimą