Kolektyvinėje monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose.

Knygoje pasakojama apie XIX a. pabaigoke-XX a. pradžioje vykusią pirmųjų lietuvių iš Kupiškio apylinkių emigraciją į tolimą Pietų Amerikos valstybę - Argentiną. Knyga pasakoja kupiškėnų - Patagonijos kolonstų - šeimų istorijas, apie jų vargus, sunkumus ir laimėjimus tolimuose ir jiems netikėtai nesvetinguose kraštuose.