Monografija supažindina su iki šiol menkai pažinta istorinės Lietuvos meninio palikimo dalimi. Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės. Pateikiamas išsamus žinomų gobelenų katalogas.
Monografijoje „Camera obscura. Lietuvos fotografijos istorija“ pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos fotografijos raida 1839–1945 m.
Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija, padedanti paaiškinti XX a. antrosios pusės meno tendenciją vaizduoti paprasčiausius daiktus, vengti prasmės ar apskritai nutilti