Remiantis archyviniais dokumentais, istoriografija, interjerus vaizduojančiais meno kūriniais ir fotografijomis, pagrindžiant taikomųjų tyrimų analize aptartos gyvenamųjų namų XVII a. pabaigos - XX a. pradžios dienų tapybos, lipdinių, sienų apmušalų, grindų dangų, koklinių krosnių ir židinių meninės ypatybės. Autorė atskleidžia priežastis, lėmusias dekoro elementų interjeruose meninės raiškos kaitą, analizuoja pamirštus ar menkai vertintus puošybos būdus, parodo įvairių detalių vietą ir reikšmę interjero dekoro visumoje ir jų tarpusavio ryšį.
Pristatome Žemaičių krašto archeologų, istorikų, literatų, kalbininkų, meno ir kultūros istorikų bandymą aptarti istorijos ir kultūros faktus, įvykius, lėmusius ir lemiančius Žemaičių išskirtinumą ir savitumą. Ši knyga mus kviečia pažvelgti į žemaičių kultūros kūrėjų idealų viršūnės, į netekčių ir tragedijų, kurios yra išlikimo istorijoje, kainą.
Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės