Monografijoje aptariami stebuklingieji Švč. Mergelės Marijos atvaizdai ir jų matymą bei suvokimą XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje liudijantys šaltiniai: stebuklų knygos, votai, kopijos ir kiti stebuklingojo atvaizdo aplinkos fenomenai. Knygoje siekiama nubrėžti tam tikrus visuomenės santykių su kultiniu atvaizdu modelio kontūrus, atskleidžiant, kaip paveikslas ar statula įgyja stebuklingojo atvaizdo statusą, kokie procesai lydi šį tapsmą ir kokie kultūros reiškiniai iki šiol tvirtina jo gyvasties patirtis.