Albume-monografijoje pristatomas dailininkės meninės raiškos savitumas, jos kūrybos raida ir kaita bei kontekstas, kuriame brendo meninis stilius.

Zenonui Varnauskui (1923–2010) teko gyventi ir kurti trijose epochose - prieškaryje laisvoje, sovietinėje ir vėl nepriklausomoje Lietuvoje. Jo kūryboje - tapyboje, grafikoje ir tekstilės darbuose - susipynę Kauno meno mokyklos tradicijos, sovietmečio primestys, bet taip pat ryškus prigimtinis, spontaniškas menininko kūrybingumas, buvęs nepavaldus jokioms aplinkybėms.

This publication presents a comprehensive discussion of the artist’s biography and work, highlighting his connections with Saint Petersburg’s Mir iskusstva and Poland’s Sztuka societies, and describes his travels around Western Europe and his ‘golden age’ of painting at the Bogdanov Estate. The book accentuates the artist’s special bond with Vilnius, which for him was more than just a city, rather, an entire country, whose citizen he proclaimed to be. 

Šios knygos idėja gimė stebint, kaip žmonių santykiai virsta noriai minkomu moliu Lietuvos meno scenoje. XXI a. pirmas dešimtmetis: ŠMC TV laidos naktiniame eteryje žongliruoja bendradarbiavimo pažadu; „Pro-testo laboratorijoje“ prie „Lietuvos“ kino teatro buriasi menininkai ir aktyvistai; kolektyvinis laisvalaikis verda improvizuotuose „Flash baruose“

Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas

Ši monografija apima ekologiškų baldų projektavimo ir gamybos principų sritį, tačiau kaip metodinė priemonė, tinka ir kitų pramonės šakų dizaineriams. Joje aprašyti bei iliustruoti ekologinio dizaino objektų – baldų ir kitų interjero elementų projektavimo būdai – apibrėžtos naujos ekologiškos konstrukcinės struktūros, kuriose nėra skirtingų rūšių medžiagų, kurių perdirbimui eikvojama kuo mažiau energijos bei kurios funkcionalios, ilgaamžės ir vizualiai estetiškos.

Šis dvikalbis atlasas – tai kelionė po žemėlapiuose, diagramose ir tekstuose išklotą kūrėjų ir tyrėjų vaizduotę bei žinias. Mokslinis ir meninis tyrimai čia sąveikauja su kitomis, nebūtinai akademinėmis, praktikomis: piešimo, vizualizavimo, žymėjimo, tarpininkavimo, mokymo(si).

We invite you to traverse the imagination and knowledge of all the artists and researchers who contributed maps, diagrams, and texts to this atlas. Here, scientific and artistic modes of research interact with other practices: drawing, visualisation, mapping, mediation, and education.

Tyrimas skirtas vieno mikroregiono – Biržulio apyežerių – antropogeninės veiklos rekonstrukcijai per ilgą laikotarpį IX–II tūkst. pr. Kr.

Šio ne vienerius metus tyrinėto kapinyno medžiaga reikšmingai papildo archeologinių šaltinių bazę ir aktualizuoja šaltinių svarbą mūsų krašto proistorės tyrimuose, nes tyrinėtų pajūrio kapinynų medžiagos skelbimas sustojo peržengus XXI a. slenkstį.

Lietuvos bažnytinės dailės ir kultūros istorijoje Švč. Mergelės Marijos atvaizdas užima išskirtinę vietą. Vis dėlto esama daug meniniu ir istoriniu požiūriu vertingų, tačiau visiškai netyrinėtų ir net neužfiksuotų kūrinių. Skaitytojas supras, kad jo rankose laikoma knyga yra ne sausas skirtingų institucijų bendradarbiavimo „produktas“, bet įdomus, prasmingas, naujiems ieškojimams įkvepiantis kruopštaus darbo rezultatas.

Monografijoje nagrinėjamos sovietinio laikotarpio kėdės, Lietuvos dizainerių sukurtos pagal specialius užsakymus, gamintos mažu kiekiu arba masinės gamybos, eksperimentinės. Keli kėdžių projektai peržengia tiriamo laikotarpio ribas, įsiterpia į dizaino lūžio laiką – atkurtos nepriklausomybės pradžią.

Monografijoje nagrinėjamos sovietinio laikotarpio kėdės, Lietuvos dizainerių sukurtos pagal specialius užsakymus, gamintos mažu kiekiu arba masinės gamybos, eksperimentinės. Keli kėdžių projektai peržengia tiriamo laikotarpio ribas, įsiterpia į dizaino lūžio laiką – atkurtos nepriklausomybės pradžią.

Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.

Written within a curatorial practice and post-doctoral fellowship, it opens up perspectives of artistic research for artists, curators, researchers in the social sciences and humanities, and wider audiences.

„Šioje knygoje vyrauja amžinos, laikui nepavaldžios būties prasmės ir kūrybingos asmenybės egzistencijos temos, kurių neblėstantį aktualumą lemia nuolatinės priešingų kategorijų – gėrio ir blogio, tiesos ir melo, grožio ir bjaurasties, šlovės ir užmaršties, drąsos ir nevilties, atgimimo ir saulėlydžio ir pan. – metamorfozės.“ - prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas

This book is about the power of photography and the network it formed in everyday life and art of Lithuania in 1969–1989.

Studija paremta 1978–1993 m. vykusiais sistemingais akmens ir žalvario amžių paminklų lauko tyrimais senajame poledyniniame Biržulio-Lūkšto ežeryne.

Monografijoje aptariamos meninio tyrimo atsiradimo prielaidos, apibrėžimo problema, santykis su menu ir mokslu, metodologijos ir kintančios tyrėjų ir kūrėjų tapatybės. Analizuojami meninio tyrimo pavyzdžiai doktorantūros programose Lietuvos šiuolaikiniame mene ir įvairiuose tarpsritiniuose tyrimuose.

Kolektyvinėje monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose.

Monografijoje „Camera obscura. Lietuvos fotografijos istorija“ pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos fotografijos raida 1839–1945 m. 

Norvegų menininko knyga apie meno studijų reikšmę. Autorius kalba apie tai, kad reikia pasipriešinti postmodernybei bei individualumo propagandai solidarumo ir bendruomeniškumo sąskaita.

Monografijoje aptariama Lietuvos  XIX a. - XX a. I pusės religinė liaudies skulptūra jos autentiškame kontekste.

Remiantis archyviniais dokumentais, istoriografija, interjerus vaizduojančiais meno kūriniais ir fotografijomis, pagrindžiant taikomųjų tyrimų analize aptartos gyvenamųjų namų XVII a. pabaigos - XX a. pradžios dienų tapybos, lipdinių, sienų apmušalų, grindų dangų, koklinių krosnių ir židinių meninės ypatybės.

Remiantis daugiausia Vilniaus švietimo apygardos dokumentais, saugomais Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Kražių mokyklos tikrinimo dokumentais, ataskaitomis, esančiomis Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje esančia medžiaga, taip pat ir skelbtais tyrinėjimais, apžvelgiama Kražių mokyklos ir gimnazijos istorija nuo jėzuitų ordino panaikinimo (1773) iki jos iškėlimo j Kauną 1844 m.

Leidinyje apžvelgiama Lietuvos plakato istorija nuo pirmųjų lietuviškų plakatų, sukurtų XIX a. viduryje iki šių dienų plakato kūrėjų darbų

It was the first recorded appearance of the name of Lithuania in the Quedlinburg Annals in 1009 that bestowed meaning upon the subsequent 1000 years of Lithuanian history. In 2009 Lithuania solemnly celebrated the millennium of this event

Monografijoje aptariami stebuklingieji Švč. Mergelės Marijos atvaizdai ir jų matymą bei suvokimą XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje liudijantys šaltiniai: stebuklų knygos, votai, kopijos ir kiti stebuklingojo atvaizdo aplinkos fenomenai

Monografijoje pateikiami istoriniai duomenys apie Telšių vyskupijos varpus (XV–XXI a.), aptariami žymiausi liejikai, nustatomi jų gaminiai, atskleidžiamas varpų paplitimas, skambinimo instrumentais būdai ir tradicijos

Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus. 

 Św. Kazimierz, a raczej jego wizerunek zachowany w słowie pisanym, jak w dziełach sztuk wizualnych, jest tematem tej pracy

Tai pirmoji lietuviškam porcelianui skirta knyga. Joje apžvelgta porceliano istoriją Vakarų Europoje, Lietuvoje ir Rusijoje, daug įdomių, intriguojančių faktų apie porceliano išradėjus, garsiausius meistrus, išskirtinius dirbinius ir vertingas porceliano kolekcijas.

Dvikalbis (lietuvių – anglų) Ramintos Jūrėnaitės albumas apie Arūną Vaitkūną (1956–2005)

Atidžiau pažvelgę į mūsų miestus, greičiausiai nustebtume kokia didelė jų dalis buvo suformuota per istoriškai trumpą sovietinį laikotarpį

 Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis

 Tai knyga apie fotografijos galią ir jos suformuotą tinklą kasdienybėje bei mene 1969–1989 m. Lietuvoje

Monografijoje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, kurioje sovietizavimas akcentuojamas kaip esminis, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą nulemiantis, taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantis veiksnys 

Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija...

Monografija apie pernai mirusį vieną iš garsiausių XX a. lietuvių architektų, ilgametį VDA pedagogą, Garbės profesorių

Pirmoji Lietuvoje išsami mokslinė studija apie skaras, jų kilmę, rūšis, audimo būdus, puošybą, pavadinimus, nešioseną

Monografijoje aptariamas basųjų karmelitų dailės, architektūros ir raštijos palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą

Knygoje-albume pristatomos Plungės dekanato sakralinės architektūros ir dailės paminklai aptinkami Rietavo, Tverų, Kantaučių, Lieplaukės, Medingėnų, Žlibinų bažnyčiose ir koplyčiose

Jungtinis tomas, apimantis visų Plungės dekanato bažnyčių aprašymus.

Trijų tomų veikalo „Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė“ pirmoji knyga

Monografijoje, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose

Monografija apie XIX a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje dirbusį skulptorių Kazimierą Jelskį

Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės

Šios knygos tikslas yra paliesti architektūros ir dailės tarpusavio sąveiką architektūroje, formų sintezę viename kūrinyje – pastato interjero kompozicijoje

 Knygoje aptariama Tauragės krašto priešistorė ir istorija nuo XIII a. iki šių dienų

Kaip valdovai tampa Didžiaisiais? Kiek didybę lemia turima valdžia ir kiek kuriamas ar perkuriamas įvaizdis? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma didžiojo kunigaikščio Vytauto biografijoje ir atminime

Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą

Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai

Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija, padedanti paaiškinti XX a. antrosios pusės meno tendenciją vaizduoti paprasčiausius daiktus, vengti prasmės ar apskritai nutilti

Monografijoje tyrinėjamas poeto Vytauto Mačernio gyvenimas ir kūryba

Monografija skirta senajai Lietuvos knygos meno kultūrai

Knygoje analizuojami svarbūs Lietuvos fotografijos pokyčiai, išryškėję XX a. pabaigoje

Daugiau negu per šešis šimtmečius nuo katalikybės įvedimo Lietuvoje suręsta daug liaudiškų ir profesionalių medinių sakralinių pastatų. Daugelio jų architektūra turi išliekamąją vertę...

Knyga supažindina su žymiais architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais

Knyga apie iškilų išeivijos grafiką, tapytoją A. Veščiūną (1921–1976), kurioje reprodukuojama didžioji dalis išlikusios dailininko kūrybos

Kokiomis iškilmėmis į amžino atilsio vietą mirusius artimuosius išlydėdavo XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingieji? Kaip per laidotuves būdavo dekoruojamos ir puošiamos bažnyčios, katafalkai, karstai, laidojimo vietos? ...

Šioje knygoje pirmą kartą pateikiamas nuodugnus tyrimas skirtas istoriografijoje ir lietuvių atminties kultūroje įsitvirtinusiam herojiškos Pilėnų gynybos vaizdiniui

„Meninis veltinys. Tradicija ir dabartis“ ir tikėjimai, kuriuose minimas veltinys. Aptariamos tradicinio vėlimo technologijos
Lietuvoje. Kalbama apie veltinio fenomeną šiuolaikinėje kultūroje, veltinio renesansą

1629 m. Krokuvoje buvo išspausdintas garsaus dominikonų pamokslininko Fabijono
Birkowskio (1566–1636) pamokslas „Apie šventuosius atvaizdus, kaip jie turi būti gerbiami“

Šis leidinys – dailininko retrospektyvinė paroda knygos puslapiuose, apimanti laikotarpį nuo 1965 m. iki šių dienų

Biografinė knyga apie Algirdą Petrulį – vieną iškiliausių XX a. Lietuvos tapytojų