Monografija skirta aplink Biržulio ežerą (Telšių r. sav.) ir kitose Žemaičių aukštumos tyrinėtose priešistorės gyvenvietėse surastiems titnago ir keramikos dirbiniams. Knygoje aprašytos akmens ir bronzos amžių gyvenvietės iš Biržulio ir Lūksto apyežerių, taip pat Varduvos upės baseino.  XX a. tyrinėjimų metu čia aptikta daugiau kaip 60 radimviečių, kuriose gausu vėlyvuoju paleolitu – bronzos amžiumi datuojamų titnago radinių, taip pat neolito ir bronzos amžiaus keramikos. Šį knyga skirta minėto regiono titnago apdirbimo ir keramikos lipdymo bei ornamentikos technologijų analizei. Titnagas ir keramika yra gausiausios tyrinėtų radimviečių radinių grupės, surastos šiame regione. Jos suteikia duomenų apie priešistorės medžioklės ir darbo įrankių technologijas, taip pat keramikos naudojimą ir jos raidą. Keramikos radiniai analizuoti tiriant pridegusias maisto liekanas, taip nustatant jų paskirtį. Šioje knygoje pateiktas naujas požiūris į titnago apdirbimo technologijas, vystytas nuo vėlyvojo paleolito (X tūkst. pr. Kr.) iki bronzos amžiaus pradžios (II tūkst. pr. Kr.) Vakarų Lietuvoje. Tai ilgas chronologinis laikotarpis, per kurį vykę pokyčiai atsispindi tam tikrų dirbinių grupių gamybos tendencijose. Knygoje analizuojant šiuos artefaktus apibrėžtos galimas kai kurių technologijų chronologijos, atskirų dirbinių tipų funkcija, gamybos raida ir technologijos dinamiką bei sąsajos su Šiaurės Europos regione aptinkamais vienalaikiais technokompleksais.

Leidinį rėmė Lietuvos mokslo taryba

PDF