Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija, padedanti paaiškinti XX a. antrosios pusės meno tendenciją vaizduoti paprasčiausius daiktus, vengti prasmės ar apskritai nutilti. Nuobodulio estetika parodoma kaip paradoksas, kai estetinė patirtis kuriama iš kasdienybės banalumo, nuo kurio menas paprastai padeda pabėgti. Visos nuobodulio estetikos strategijos – kalbėjimas apie nuobodulį, monotoniška raiška, banalių objektų ir kasdieniškų erdvių vaizdavimas, atsitiktinumas ir laiko lėtinimas – randamos ir analizuojamos devintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje, taip išryškinant jos reikšmių turtingumą ir ryšius su pasaulio kontekstu.
Dėmesio! Popierinė knygos versija jau išparduota, tačiau galite įsigyti elektroninį leidinio variantą: http://skaitykle.lt/e-knygos/mokslas-ir-svietimas/nuodulio-estetika-lietuvos-fotografijoje/
Atidžiau pažvelgę į mūsų miestus, greičiausiai nustebtume kokia didelė jų dalis buvo suformuota per istoriškai trumpą sovietinį laikotarpį
Kaip valdovai tampa Didžiaisiais? Kiek didybę lemia turima valdžia ir kiek kuriamas ar perkuriamas įvaizdis? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma didžiojo kunigaikščio Vytauto biografijoje ir atminime