Monografijoje nuobodulys pasitelkiamas kaip estetinė kategorija, padedanti paaiškinti XX a. antrosios pusės meno tendenciją vaizduoti paprasčiausius daiktus, vengti prasmės ar apskritai nutilti. Nuobodulio estetika parodoma kaip paradoksas, kai estetinė patirtis kuriama iš kasdienybės banalumo, nuo kurio menas paprastai padeda pabėgti. Visos nuobodulio estetikos strategijos – kalbėjimas apie nuobodulį, monotoniška raiška, banalių objektų ir kasdieniškų erdvių vaizdavimas, atsitiktinumas ir laiko lėtinimas – randamos ir analizuojamos devintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijoje, taip išryškinant jos reikšmių turtingumą ir ryšius su pasaulio kontekstu.
Dėmesio! Popierinė knygos versija jau išparduota, tačiau galite įsigyti elektroninį leidinio variantą: http://skaitykle.lt/e-knygos/mokslas-ir-svietimas/nuodulio-estetika-lietuvos-fotografijoje/
Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis
Šis dvikalbis atlasas – tai kelionė po žemėlapiuose, diagramose ir tekstuose išklotą kūrėjų ir tyrėjų vaizduotę bei žinias. Mokslinis ir meninis tyrimai čia sąveikauja su kitomis, nebūtinai akademinėmis, praktikomis: piešimo, vizualizavimo, žymėjimo, tarpininkavimo, mokymo(si).
We invite you to traverse the imagination and knowledge of all the artists and researchers who contributed maps, diagrams, and texts to this atlas. Here, scientific and artistic modes of research interact with other practices: drawing, visualisation, mapping, mediation, and education.