Knyga supažindina su žymiais architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais. Kūrybinės jų biografijos puslapiuose ryškūs „Neringos“ interjerai, Lietuvos paštas, LR Seimas, „Lietuvos“ viešbutis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir kiti pastatai. Įvairiapusė Nasvyčių kūryba yra susijusi su lietuvių moderniosios architektūros raida, jos plėtotės tendencijomis, stilių kaita nuo pokario metų iki šių laikų. Taip pat aprašyta architektų vaikystė, šeima, aplinka, kurioje formavosi jų meninė pasaulėjauta, intelektas.
Kolektyvinėje monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose.
Leidinyje apžvelgiama Lietuvos plakato istorija nuo pirmųjų lietuviškų plakatų, sukurtų XIX a. viduryje iki šių dienų plakato kūrėjų darbų