Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą, remiantis bažnytinių architektūrinių užsakymų ir juos lėmusių kultūrinių veiksnių istorijos studijomis. Aptarti bendri kultūros reiškiniai, turintys įtakos ar tiesiogiai veikiantys mecenavimo procesą. Meninis vertinimas palygintas su meno apibūdinimu tyrinėjamuose šaltiniuose. Daugiausia dėmesio skirta menininko ir mecenato santykiams. Siekta išsiaiškinti, kokia buvo užsakovo įtaka atliekamam bažnytinio meno užsakymui. Remiantis surinkta faktografine medžiaga apibūdinta LDK XVII a. bažnytinės architektūros užsakymų dinamika. Prieduose pateikti XVII a. LDK katalikų vyskupijų bažnyčių ir architektūros užsakovų sąrašai.
Monografija skirta senajai Lietuvos knygos meno kultūrai
Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.