Monografija supažindina su iki šiol menkai pažinta istorinės Lietuvos meninio palikimo dalimi. Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės. Pateikiamas išsamus žinomų gobelenų katalogas.
Kolektyvinėje monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose.
Šios knygos tikslas yra paliesti architektūros ir dailės tarpusavio sąveiką architektūroje, formų sintezę viename kūrinyje – pastato interjero kompozicijoje