Tyrimas skirtas vieno mikroregiono – Biržulio apyežerių – antropogeninės veiklos rekonstrukcijai per ilgą laikotarpį IX–II tūkst. pr. Kr. Šiame regione surasta ir atlikti žvalgomieji tyrimai 56 akmens amžiaus stovyklose, gyvenvietėse, aukojimų vietose ir kapinynuose, iš jų – 22 ištirti pilnai. Paminklų įvairiarūšiškumas, plati chronologinė skalė ir platus tyrimų spektras – archeologinių, geologinių, paleogeografinių, paleobotaninių, kraniologinių, paleopatologinių, paleozoologinių, genetinių, radiokarboninių, dietos tyrimai, intensyviai vykdyti daugiau kaip tris dešimtmečius, atskleidė daugybę to laikotarpio žmonių gyvenimo aspektų. Iki šiol nebuvo vieno apibendrinančio tyrimo, leidžiančio rekonstruoti visapusišką akmens amžiaus žmogaus ūkinę veiklą, jų tikėjimus, laidojimo papročius, kanibalizmo ir skalpavimo atvejus, išskirti unikalias, tik šiam regionui būdingus žmogaus veiklos ir adaptacijos prie aplinkos būdus ir palyginti juos plačiame regioniniame kontekste.
Svarbu! Deja neturime galimybės šį leidini atsiųsti Jums paštu, kadangi knygos svoris viršija galima korespondencijos svorį.

Knygos leidimą rėmė Lietuvos mokslo taryba.
Remiantis archyviniais dokumentais, istoriografija, interjerus vaizduojančiais meno kūriniais ir fotografijomis, pagrindžiant taikomųjų tyrimų analize aptartos gyvenamųjų namų XVII a. pabaigos - XX a. pradžios dienų tapybos, lipdinių, sienų apmušalų, grindų dangų, koklinių krosnių ir židinių meninės ypatybės.
Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.