Norvegų menininko knyga apie meno studijų reikšmę. Autorius kalba apie tai, kad reikia pasipriešinti postmodernybei bei individualumo propagandai solidarumo ir bendruomeniškumo sąskaita.
„Reikia išsaugoti meno studijas, kaip galimybių sritį gimstantiems piliečiams menininkams. Tai meno studijų kaip diskursyvios akademinės erdvės vizija, kuri padėtų įgyvendinti pagrindinį meno tikslą išklibinti vadinamąją teisingą, t.y. įsitvirtinusią doktriną“, - rašo Damerellis. Jis mano, kad meno studijos gali prisidėti prie visuomenės tobulinimo, nes menas realizuoja kitokį dalijimąsi patirtimi.
Knygos pabaigoje yra išsami A. Narušytės parengta santrauka lietuvių kalba.
Monografijoje, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose
Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.