Kolektyvinėje monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose.
Monografijoje „Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis“ svarbiausias pateikiamo tyrimo objektas - po 1990 metų Lietuvos teatre išryškėję spartūs kaitos procesai, susiję su istorinės atminties sklaida, naujomis meninės, institucinės, nacionalinės tapatybės formomis ir santykių su tradicija dinamika.
Knygos parengimą ir išleidimą rėmė: LIETUVOS MOKSLO TARYBA
Ši monografija apima ekologiškų baldų projektavimo ir gamybos principų sritį, tačiau kaip metodinė priemonė, tinka ir kitų pramonės šakų dizaineriams. Joje aprašyti bei iliustruoti ekologinio dizaino objektų – baldų ir kitų interjero elementų projektavimo būdai – apibrėžtos naujos ekologiškos konstrukcinės struktūros, kuriose nėra skirtingų rūšių medžiagų, kurių perdirbimui eikvojama kuo mažiau energijos bei kurios funkcionalios, ilgaamžės ir vizualiai estetiškos.
Ši knyga yra apie kultūros kūrėjų įsitraukimą į protesto politiką ir ginčytinus klausimus XXI a. Lietuvoje. Jos ašis – trys urbanistiniai judėjimai: už „Lietuvos“ kino teatrą (2005–2011), prieš Reformatų skvero rekonstrukcijos projektą (2018–2019) Vilniuje ir prieš Nemuno krantinės gatvės projektą (nuo 2019 m.) Kaune