Monografijoje aptariami stebuklingieji Švč. Mergelės Marijos atvaizdai ir jų matymą bei suvokimą XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje liudijantys šaltiniai: stebuklų knygos, votai, kopijos ir kiti stebuklingojo atvaizdo aplinkos fenomenai. Knygoje siekiama nubrėžti tam tikrus visuomenės santykių su kultiniu atvaizdu modelio kontūrus, atskleidžiant, kaip paveikslas ar statula įgyja stebuklingojo atvaizdo statusą, kokie procesai lydi šį tapsmą ir kokie kultūros reiškiniai iki šiol tvirtina jo gyvasties patirtis.
Studija paremta 1978–1993 m. vykusiais sistemingais akmens ir žalvario amžių paminklų lauko tyrimais senajame poledyniniame Biržulio-Lūkšto ežeryne.
Monografijoje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, kurioje sovietizavimas akcentuojamas kaip esminis, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą nulemiantis, taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantis veiksnys