Monografijoje aptariama Lietuvos XIX a. - XX a. I pusės religinė liaudies skulptūra jos autentiškame kontekste. Nagrinėjama liaudies skulptūros ikonografija ir paskirtis tradicinėje kultūroje. Atskleidžiama liaudiškojo pamaldumo ir Bažnyčios įtaka šiai liaudies dailės sričiai. Išryškinami veiksniai ir priežastys, lėmę tam tikrų ikonografinių tipų populiarumą sodybų, bendruose kaimų, pakelių, šventorių, kapinių, stebuklingų vietų paminkluose.
Monografijoje nagrinėjamos sovietinio laikotarpio kėdės, Lietuvos dizainerių sukurtos pagal specialius užsakymus, gamintos mažu kiekiu arba masinės gamybos, eksperimentinės. Keli kėdžių projektai peržengia tiriamo laikotarpio ribas, įsiterpia į dizaino lūžio laiką – atkurtos nepriklausomybės pradžią.
Atidžiau pažvelgę į mūsų miestus, greičiausiai nustebtume kokia didelė jų dalis buvo suformuota per istoriškai trumpą sovietinį laikotarpį