Monografijoje aptariama Lietuvos XIX a. - XX a. I pusės religinė liaudies skulptūra jos autentiškame kontekste. Nagrinėjama liaudies skulptūros ikonografija ir paskirtis tradicinėje kultūroje. Atskleidžiama liaudiškojo pamaldumo ir Bažnyčios įtaka šiai liaudies dailės sričiai. Išryškinami veiksniai ir priežastys, lėmę tam tikrų ikonografinių tipų populiarumą sodybų, bendruose kaimų, pakelių, šventorių, kapinių, stebuklingų vietų paminkluose.
Monografijoje nagrinėjamos sovietinio laikotarpio kėdės, Lietuvos dizainerių sukurtos pagal specialius užsakymus, gamintos mažu kiekiu arba masinės gamybos, eksperimentinės. Keli kėdžių projektai peržengia tiriamo laikotarpio ribas, įsiterpia į dizaino lūžio laiką – atkurtos nepriklausomybės pradžią.
Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas