Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą. Iš viso aprašyta daugiau negu 700 dabartinio senamiesčio posesijų bei suminėti valdovo dvariškiai. Tokio išsamaus senamiesčio vaizdo iš tikrųjų nėra jokiuose kituose šaltiniuose iki pat XIX a. pradžios.
Albume-monografijoje pristatomas dailininkės meninės raiškos savitumas, jos kūrybos raida ir kaita bei kontekstas, kuriame brendo meninis stilius.
Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės