Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą. Iš viso aprašyta daugiau negu 700 dabartinio senamiesčio posesijų bei suminėti valdovo dvariškiai. Tokio išsamaus senamiesčio vaizdo iš tikrųjų nėra jokiuose kituose šaltiniuose iki pat XIX a. pradžios.
Remiantis išlikusiais darbais, ikonografine ir archyvine medžiaga bandoma rekonstruoti meninių audinių kelią į Lietuvą, jų funkcijas to meto kultūroje, aptariamos tų darbų ikonografinės ypatybės
Monografijoje „Camera obscura. Lietuvos fotografijos istorija“ pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos fotografijos raida 1839–1945 m.