Monografijoje aptariamas basųjų karmelitų dailės, architektūros ir raštijos palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, atskleidžiama jo genezė, ypatumai, visuomeninis kontekstas. Ryškinami šventųjų atvaizdų funkcionavimo vienuolijoje bruožai.
Kaip valdovai tampa Didžiaisiais? Kiek didybę lemia turima valdžia ir kiek kuriamas ar perkuriamas įvaizdis? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma didžiojo kunigaikščio Vytauto biografijoje ir atminime
Norvegų menininko knyga apie meno studijų reikšmę. Autorius kalba apie tai, kad reikia pasipriešinti postmodernybei bei individualumo propagandai solidarumo ir bendruomeniškumo sąskaita.